Naujausi tyrimai rodo, kad nuo 2008 metų, kai prasidėjo finansų krizė, Europoje ėmė gimti mažiau vaikų, rašoma dienraštyje „Lietuvos žinios“.
Naujausi tyrimai rodo, kad nuo 2008 metų, kai prasidėjo finansų krizė, Europoje ėmė gimti mažiau vaikų, rašoma dienraštyje „Lietuvos žinios“.
Tyrimą atlikęs Vokietijoje esantis Maxo Plancko demografinių tyrimų institutas patvirtino, kad visose 28 Europos Sąjungos šalyse prasidėjus krizei ėmė mažėti gimstamumas. Labiausiai vaikų nenori turėti jauni, iki 25 metų, europiečiai, o mažiausia vaikų gimta labiausiai krizės apimtose Pietų Europos šalyse, pavyzdžiui, Ispanijoje.
Ilgai abejota, kad yra tiesioginis ryšys tarp ekonomikos ir gimstamumo, tačiau Maxo Plancko demografijos institute atlikta studija patvirtino, jog „nedarbo didėjimas šiuolaikinės Europos valstybėje turi poveikį gimstamumo lygiui“.
„Finansų krizė smogė tuomet, kai daugelyje Europos šalių vaikų buvo pradėję gimti vis daugiau“, – sakė demografė Michaela Kreyenfeld. Tačiau krizei prasidėjus vienose valstybėse gimstamumas nustojo didėti, o kitose net ėmė mažėti. Labiausiai krizės pasekmės paveikė demografinę padėtį Vengrijoje, Airijoje, Kroatijoje ir Latvijoje. Mažiau vaikų ėmė gimti ir Čekijoje, Lenkijoje bei Jungtinėje Karalystėje. Tuo tarpu Vokietijoje ir Šveicarijoje, kur darbo rinka nebuvo taip smarkiai paveikta, krizė gimstamumui įtakos beveik nepadarė.
Tyrimas parodė, kad europiečiai iki 25 metų buvo labiausiai linkę atidėti vaikų gimdymą todėl, kad augo nedarbas, ypač tarp jaunimo. Tačiau jauni žmonės dažniausiai tik atideda vėlesniam laikui šeimos kūrimą, o ne apskritai atsisako ją turėti. Studija atskleidė, kad kai nedarbas padidėja 1 proc., 15–19 metų tėvams vaikų gimsta 0,2 proc. mažiau, o 20–24 metų tėvams – 0,1 proc. mažiau. Tačiau didėjantis nedarbas visiškai nedaro įtakos gimstamumui vyresnių nei 40 metų gyventojų grupėje.
„Taip yra dėl to, jog jauni žmonės žino, kad vaikų galės susilaukti ir vėliau, tuo tarpu vyresniems jau tiksi biologinis laikrodis“, – sakė demografė M. Kreyenfeld.
