Pasaulyje

2019.02.04 17:18

KGB muziejaus įkūrėjas atsako: siekiame edukacijos, bet kiekvienas domisi kitaip

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2019.02.04 17:18

Niujorke atidarytas „KGB šnipų muziejus“, istorikų nuomone, pateikia siaurą tarnybos veiklos supratimą, esą čia sovietinė istorija verčiama kiču ir tampa populiariosios kultūros dalimi, o žmonėms kelia nuostabą ir net susižavėjimą. Tačiau vienas muziejaus įkūrėjų Julius Urbaitis teigia, kad muziejuje nevengiama parodyti totalitarinės sistemos žiaurumų, o kiekvienas lankytojas iš jo išsineša skirtingus dalykus.

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Aurimas Švedas sakė, kad „KGB šnipų muziejuje“ su šia tarnyba susijusi sovietmečio istorija yra paverčiama kiču, kuris yra gerai parduodamas ir tampa populiariosios kultūros dalimi.

Bet su LRT.lt  susisiekęs J. Urbaitis atmeta argumentus, kad muziejuje eksponuojama KGB naudota pasiklausymo, fotografavimo ir kankinimo įranga neskatina lankytojų susimąstyti, kaip veikė ši sovietinė saugumo tarnyba.

„Mes nuo pirmos dienos pasakėme, kad mes esam apolitiški, mes politikos nė kiek neliečiame. Mes pateikiame tą istorijos dalelę, kuri atnešė daug neigiamų emocijų visiems socialistinio lagerio, visų šalių posovietinių (gyventojams – LRT.lt)“, – sakė J. Urbaitis.

Jis pasakoja, kad ekspozicijoje siekiama supažindinti su technologine KGB pažanga nuo 1946 m. iki 2012 ar net 2014 metų. Taip pat J. Urbaitis nurodo, kad KGB ir iki jos Sovietų Rusijoje, Sąjungoje veikusių tarnybų veiklos mastai yra atskleidžiami muziejaus internetiniame tinklalapyje.

AFP/Scanpix nuotr.

Šalia čia aprašytos KGB ir jos pirmtakių veiklos, internetiniame tinklalapyje galima užsisakyti ir „Jaunojo čekisto“ pažymėjimą.

Pasak istoriko A. Švedo, tai rodo, kad muziejus pirmenybę teikia ne informacinei funkcijai: „Nemanau, kad muziejaus pagrindinė funkcija yra informacinė, tai daugiau pramoginė funkcija. Tu ten kaip muziejaus lankytojas gali atsisėsti į kėdę, kurioje buvo tardomi įvairūs žmonės, patekę į KGB rankas. Tu gali pasidaryti nuotrauką, įsikelti į „Instagram“ ir parašyti „This is awesome“ (liet. tai nuostabu), kaip kažkuris iš muziejaus lankytojų padarė. Tad akivaizdu, kad tai nėra edukacinis projektas, tai yra tokios gan šiurpios temos pavertimas kiču“, – teigia istorikas A. Švedas.

Tuo tarpu, J. Urbaitis nurodo, kad muziejų lanko tiek žmonės buvusios Sovietų Sąjungos, tiek ir iš kitų šalių, kurie domisi praeitimi.

„Tai yra ta istorijos dalis, nuo kurios daug nukentėjo. (...) Žmonės, kurie negali, nenori grįžti, atveda vaikus ir nori parodyti, kaip gyveno jų tėvai, seniai, proseneliai. Ir kaip jie kentėjo nuo visko ir kaip buvo naikinama tauta, žmonės, vien tik dėl to, kad jie buvo tik žmonės, jie nebuvo kalti. Kadangi nukentėjo ir bohema, ir mokslo žmonės, ir visi kiti. Tas apima ir konclagerius ir kalėjimus, viskas yra pateikta“, – pasakojo J. Urbaitis.

Žavėtis neskatina

Muziejaus įkūrėjas teigia, jog negali kontroliuoti, kokį įspūdį muziejus padarys lankytojams ir ar jie nesusižavės KGB veiklos metodais.

„Kiekvienas žmogus, atėjęs į muziejų, randa savo susidomėjimo poziciją. Vienus žavi fototechnika, kitus žavi kažkokie apdovanojimai. Kitų nežavi šie dalykai, kitiems šiurpas eina“, – nurodo J. Urbaitis.

J. Urbaitis, AFP/Scanpix nuotr.

Jis pasakoja, kad muziejus padeda lankytojams suprasti, jog esą ne visada žmones KGB įskūsdavo jų kaimynai, bendradarbiai, tačiau kartais agentai naudodamiesi eksponuojama įranga pasiklausydavo nieko neįtariančių žmonių.

Tuo tarpu muziejuje esantys propagandiniai plakatai, Vladimiro Lenino, Josifo Stalino, Felikso Dzeržinskio biustai esą lankytojams rodo, kaip Sovietų Sąjungos valdžia stengėsi valdyti mases.

Pasak J. Urbaičio, eksponatų funkcijas ir KGB veiklos metodus išaiškina informacinės lentelės: „Tas lenteles rengė didžiulė komanda, Lietuvos ir Anglijos specialistai, nes ir kalbos, ir vertimai iš instrukcijų, formuliarų (atlikti – LRT.lt). Tai buvo darbas atliktas 2 metus, kuris buvo daromas labai atsakingai, pasinaudojant ne kažkokiomis asmeninėmis intuicijomis, bet rašytiniais šaltiniais ir dokumentais, kuriuos mes turime.“

Jis prideda, kad yra pasaulyje žinomas KGB įrangos specialistas: „Išleidau knygą, (...) kurioje paminėta, kad mano kolekcija yra didžiausia pasaulyje. Šią knygą parašė ekspertai. (...) Tai yra 5 metai darbo. Ši knyga ką tik išėjo, esu ekspertas ir  galiu drąsiai teigti, kad tam tikromis temomis niekas neturi daugiau žinių.“

Istorikas A. Švedas teigė, kad muziejus skatina romantizuoti bei heroizuoti buvusius KGB darbuotojus, o šis naratyvas yra skatinamas ir šiandieninėje Rusijoje.

„Esą tai, kas geriausio išliko iš Sovietų Sąjungos, tai yra tie gyvi, orūs, taurūs ir protingi, tie raudonieji riteriai, kurie gyvena iki šiol postmoderno epochoje ir jiems vadovauja Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas“, – portalui LRT.lt komentuoja A. Švedas.

J. Urbaitis savo ruožtu tikino, kad šis muziejus reklamuoja Lietuvą: „Esu kažkada pasakęs, kad apie šitą muziejų sužinos visas pasaulis, kas ir įvyko. (...) Lietuvai čia yra reklama. Tai, kad mes visada pristatome, kad mes buvusi sovietų okupacijos šalis, mes nukentėję ir žinome tą santvarką, nes joje buvome. Ir aš joje gyvenau ir puikiai ją išmanau.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt