Pasaulyje

2019.02.04 10:06

N. Maduro atmeta Europos ultimatumą surengti rinkimus

BNS2019.02.04 10:06

Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro sekmadienį atmetė kelių Europos šalių raginimą surengti rinkimus po to, kai opozicijos lyderis Juanas Guaido pasiskelbė laikinuoju šalies vadovu.

N. Maduro interviu ispanų televizijai „Sexta“ sakė, kad „nepasiduos spaudimui“ tų, kurie ragina jį trauktis. Ispanija, Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija, Nyderlandai, Portugalija ir Austrija pareiškė, kad jei N. Maduro nesurengs pirmalaikių rinkimų, jos pripažins J. Guaido teisėtu Venesuelos prezidentu.

„Kodėl Europos Sąjunga turėtų pasaulio valstybei, kurioje jau įvyko rinkimai, sakyti, kad ši turi rengti pakartotinius prezidento rinkimus, nes laimėjo ne jų dešinojo sparno sąjungininkai“, – sakė N. Maduro, interviu davęs Karakase. „Jie mėgina priremti mus prie sienos ultimatumais, kad būtume įstumti į ekstremalią konfrontacijos situaciją“, – kalbėjo jis.   

Visgi N. Maduro išreiškė palaikymą planams ateinantį ketvirtadienį Montevidėjuje surengti Lotynų Amerikos šalių ir ES valstybių „kontaktinės grupės“ susitikimą, nes jis gali atverti kelią „venesueliečių dialogui ir padėti išspręsti mūsų problemas“.     

Prezidentas taip pat paragino J. Guaido susitikti tiesioginių derybų, tačiau 35 metų opozicijos lyderis jau anksčiau atmetė tokią galimybę. Nacionalinio Susirinkimo pirmininkas J. Guaido sausio 23 dieną per opozicijos mitingą netikėtai pasiskelbė laikinuoju šalies vadovu. Jis pareiškė, kad N. Maduro prezidentavimas yra neteisėtas, nes rinkimų rezultatai buvo suklastoti.  

J. Guaido mėgina priversti socialistą N. Maduro atsistatydinti, kad būtų galima sudaryti pereinamojo laikotarpio vyriausybę, o tada organizuoti naujus prezidento rinkimus.  

Nacionalinio Susirinkimo pirmininką laikinuoju šalies vadovu jau pripažino Jungtinės Valstijos, Kanada, Australija ir kelios Lotynų Amerikos šalys. Praėjusį savaitgalį jis ėmėsi savo naujųjų įgaliojimų ir paragino kariuomenę įleisti į ekonominės krizės nualintą Venesuelą humanitarinę pagalbą iš užsienio. „Naudosime savo valdžios įgaliojimus krizei spręsti, demokratijai atkurti ir laisvei įtvirtinti“, – rašė J. Guaido sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“. 

Netrukus jis turėtų paskelbti, kada šalį pasieks JAV humanitarinė pagalba. N. Maduro įsitikinęs, kad tai atvers kelią JAV vadovaujamai karinei intervencijai.    

Anot J. Guaido, naftos turtingoje, bet nuskurdusioje Venesueloje maždaug 300 tūkst. žmonių „gresia mirtis“, todėl šaliai žūtbūt reikalinga humanitarinė pagalba.  

JAV prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo, kad karinė intervencija yra viena iš „galimybių“ krizei Venesueloje išspręsti. Anksčiau sekmadienį N. Maduro kreipėsi į karius, dalyvaujančius pratybose Venesuelos šiaurės rytinėje pakrantėje, ir paragino juos „maksimaliai susitelkti“. Šį raginimą jis paskelbė kitą dieną po to, kai Venesuelos karinių oro pajėgų generolas Francisco Yanezas viešai pareiškė palaikymą J. Guaido.

Opozicija „nori išdalyti po gabalėlį mūsų šalį gringo imperijai ir vietos oligarchams“, – sakė N. Maduro kariams. Septynios Europos šalys skyrė N. Maduro aštuonias dienas rinkimams sušaukti. Priešingu atveju jos žada paramą J. Guaido.  

„Jei per tą laikotarpį ponas N. Maduro neįsipareigos organizuoti prezidento rinkimų, laikysime, kad bus legitimu juos organizuoti ponui J. Guaido“, – prancūzų žiniasklaidai sekmadienį sakė Prancūzijos Europos reikalų ministrė Nathalie Loiseau. 

„Organizuokime rinkimus“

Dešimtys tūkstančių žmonių šeštadienį susirinko į J. Guaido ir sausio 10 dieną ginčijamai antrai šešerių metų kadencijai prisaikdino N. Maduro paramos mitingus. Per renginį J. Guaido paskelbė, kad kaimyninėse Kolumbijoje ir Brazilijoje įsteigti specialūs vaistų ir maisto produktų – dalykų, kurių itin trūksta Venesueloje – surinkimo centrai.  

Tuo metu N. Maduro kreipėsi į savo šalininkus per mitingą, skirtą 20-osioms jo pirmtako Hugo Chavezo atėjimo į valdžią metinėms. Jis pakartojo savo raginimą organizuoti opozicijos kontroliuojamo parlamento rinkimus. 

„Jie nori rinkimų – organizuokime rinkimus“, – sakė N. Maduro. 

Vadovaujant N. Maduro, nuo naftos priklausomą Venesuelą apėmė ekonomikos krizė, nulėmusi hiperinfliaciją ir maisto bei vaistų trūkumą. 

Tačiau per savo šalininkų mitingą šeštadienį N. Maduro vadino opoziciją „imperialistiniais elgetomis“ ir sakė, kad JAV pažadas skirti 20 mln. dolerių pagalbą atvers kelią karinei intervencijai.  

„Lemtingas mėnuo“

J. Guaido taip pat paragino vasario 12 dieną organizuoti naują demonstraciją ir protesto akciją reikalauti, kad į šalį būtų įleista humanitarinė pagalba. Kalbėdamas ES atstovybėje sostinės rytuose, opozicijos lyderis sakė, kad šis mėnuo bus lemtingas.  

Dabar visų akys nukreiptos į kariuomenę, iki šiol buvusią pagrindiniu N. Maduro valdžios ramsčiu. Visgi esama ženklų, kad ir ten jau jaučiamas nepasitenkinimas N. Maduro vadovavimu. Sausio 21 dieną 27 karių grupė sukilo prieš prezidentą Karakase. Maištas buvo greitai numalšintas, tačiau jis išprovokavo savaitę trukusių protestų bangą. Per neramumus žuvo 40 žmonių, dar šimtai buvo areštuoti, nurodo Jungtinės Tautos.  

Pirmadienį Otavoje rengiamas vadinamosios Limos grupės, kuriai priklauso Kanada ir Lotynų Amerikos šalys, susitikimas. Vienuolika iš 14-os šios grupės narių yra pripažinusios J. Guaido laikinuoju Venesuelos vadovu.