Pasaulyje

2019.01.30 11:33

Palestiniečių prezidentas M. Abbasas priėmė vyriausybės atsistatydinimą

BNS 2019.01.30 11:33

Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas antradienį priėmė savo vyriausybės atsistatydinimą, laikomą senstančio lyderio pastangomis sustiprinti savo pozicijas, aštrėjant dešimtmetį besitęsiančiam politiniam skilimui.

nalitikai laiko penkerius metus dirbusio premjero Rami Hamdallah pakeitimą dalimi M. Abbaso pastangų dar labiau izoliuoti savo politinius varžovus iš islamistų judėjimo „Hamas“, valdančio Gazos Ruožą. Vis dėlto R. Hamdallah vyriausybė liks dirbti iki naujos administracijos suformavimo.

„Premjero Rami Hamdallah vyriausybė antradienį prezidentui Mahmudui Abbasui įteikė prašymą atsistatydinti“, – sakoma pranešime anglų kalba, po kabineto posėdžio paskelbtame oficialiosios naujienų agentūros „Wafa“.

Antradienio vakarą paskelbtu kitu „Wafa“ pranešimu buvo patvirtinta, kad M. Abbasas priėmė atsistatydinimą, bet paprašė vyriausybės „tęsti darbą, kol bus suformuota nauja vyriausybė“. Jame nurodoma, kad 83 metų M. Abbasas naujos vyriausybės atėjimą laiko žingsniu parlamento rinkimų link. Dėl palestiniečių vadovybės politinio susiskaldymo tokie rinkimai nebuvo surengti nuo 2006 metų.

Kol kas neaišku, kaip vyriausybės pasikeitimas gali konkrečiai paveikti Palestinos Autonomijos politiką. Nuosaikių pažiūrų M. Abbasas išlieka pagrindinis sprendimų formuotojas ir tarpininkas tvarkant reikalus su tarptautine bendruomene. Palestiniečių politika iš esmės tebėra paralyžiuota nuo 2007-ųjų, kai „Hamas“, ankstesniais metais laimėjęs parlamento rinkimus, išvijo iš Gazos Ruožo M. Abbaso pajėgas per pilietiniu karu grasinusį virsti konfliktą ir perėmė anklavo kontrolę.

Nuo to laiko M. Abbaso vyriausybė išsaugojo ribotą savivaldą Izraelio okupuotame Vakarų Krante, o „Hamas“ suformavo atskirą administraciją Gazos Ruože. Izraelis jau yra triskart kariavę su „Hamas“, kurį JAV, Europos Sąjunga ir kiti laiko teroristine organizacija. Palestiniečių partijų susipriešinimas laikomas vienu svarbiausių kliuvinių pastangoms išspręsti Artimųjų Rytų konfliktą ir pagerinti padėtį skurdžiai gyvenančiame anklave.

Vakarų Krante taip pat buvo kilę didelių gatvės protestų prieš R. Hamdallah vyriausybės pasiūlytą socialinio draudimo įstatymą, pagal kurį privatūs darbdaviai ir darbuotojai privalėtų mokėti įmokas vyriausybės valdomam fondui. M. Abbasas pirmadienį vakare paskelbė šį pasiūlymą atšaukiantį nutarimą.

Smūgis susitaikymo pastangoms

M. Abbaso nuosaikioji partija „Fatah“ ne kartą mėgino susitaikyti su „Hamas“, bet šios pastangos kaskart žlugdavo. Būtent per vieną tokių mėginimų 2014 metais R. Hamdallah suformavo „nacionalinės vienybės vyriausybę“. Kabinetą, formaliai sudarytą iš technokratų, tuo metu rėmė tiek „Fatah“, tiek „Hamas“.

Vėliau abiejų stovyklų santykiai vėl pablogėjo, o praeitais metais per retą R. Hamdallah vizitą „Hamas“ kontroliuojamame Gazos Ruože driokstelėjo sprogimas, nors premjeras per šį pasikėsinimą liko gyvas. Palestiniečių vyriausybės pareigūnai dėl šio incidento kaltino „Hamas“, bet islamistai teigė esą niekuo dėti. Prognozuojama, kad naujoje vyriausybėje dirbs partijos, priklausančios Palestinos išsivadavimo organizacijai (PIO). Šiam susivienijimui nepriklauso „Hamas“ ir jį palaikanti grupė „Islamo džihadas“.

„Hamas“ pasmerkė vyriausybės atsistatydinimą ir pareiškė, kad M. Abbasas siekia suformuoti „separatistinę vyriausybę“, tarnausiančią vien jo interesams. „Mūsų žmonėms reikalinga nacionalinės vienybės vyriausybė“, – sakė islamistų judėjimo atstovas Fawzi Barhoumas.

„Fatah“ pareigūnai sakė pradėję konsultacijas dėl naujos vyriausybės sudėties, bet kol kas nebuvo paskelbta, kada kabinetą tikimasi baigti formuoti. M. Abbasas pastaraisiais metais ėmėsi virtinės baudžiamųjų priemonių, bergždžiai stengdamasis priversti „Hamas“ grąžinti Gazos Ruožo kontrolę Palestinos Autonomijai. Analitikai sako, kad prezidento veiksmai dar labiau blogina padėtį anklave, kenčiančiame nuo Izraelio vykdomos blokados.

Izraelis tęsia Vakarų Kranto karinę okupaciją, bet R. Hamdallah vyriausybė turi savivaldos teises svarbiausiuose miestuose. Vyriausybės pasikeitimas vyksta po istorinio santykių lūžio tarp M. Abbaso ir Jungtinių Valstijų, į valdžią Vašingtone atėjus itin proizraelietiškai administracijai. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo pasiūlyti taikos sutartį Artimųjų Rytų konfliktui išspręsti, bet M. Abbasas atsisakė derėtis su Vašingtono administracija, jos vadovui pažeidus dešimtmečius gyvavusį tarptautinį konsensusą ir pernai gegužę perkėlus Amerikos ambasadą į Jeruzalę.

Palestiniečiai ginčijamo Šventojo miesto rytinę dalį laiko savo būsimos valstybės sostine, bet Izraelis visą Jeruzalę laiko nedaloma žydų valstybės sostine.