Pasaulyje

2019.01.27 09:11

„Brexitas“ Šiaurės Airijoje kursto baimę: ar neatgims 1998 m. nuslopintas smurtas?

15min.lt2019.01.27 09:11

Praėjus daugiau nei 20 metų nuo 3,7 tūkst. gyvybių nusinešusio konflikto Šiaurės Airijoje pabaigos, laikas dar ne visai išgydė jo pasėtą neapykantą, nepasitikėjimą ir baimę. O „Brexitas“ keliami nesutarimai dėl Airijos ir Šiaurės Airijos sienos kursto nerimą, kad neramumai sugrįš, rašo „The Associated Press“. 

Baimes, kad „Bėdos“ („The Troubles“) – taip vadinamas 1968–1998 metais Šiaurės Airiją purtęs konfliktas – sugrįš, pakurstė pirmadienį čia automobilyje susprogdinta bomba ir vėliau šią savaitę įvykdyti transporto priemonių užgrobimai.

Dėl smurto įtariama Airijos respublikonų armija (IRA).

„The Associated Press“ siūlo pažvelgti į konfliktą, siautusį Šiaurės Airijoje ir palietusį pagrindinę Britanijos dalį.

„Bėdos“

Šešios Šiaurės Airijos grafystės priklauso Jungtinei Karalystei. Dauguma čia gyvenančių katalikų, kurie ilgus metus buvo diskriminuojami, siekė susivienijimo su pietuose esančia Airijos Respublika. Todėl juos imta vadinti nacionalistais arba respublikonais.

Dauguma Šiaurės Airijos protestantų pasisakė už pasilikimą JK, todėl buvo vadinami junionistais arba lojalistais.

Siekiant apginti katalikus nuo protestantų išpuolių, septintajame dešimtmetyje Šiaurės Airijoje buvo dislokuota britų kariuomenė. Tačiau respublikonų bendruomenės, kurias kariuomenė turėjo saugoti, ją ėmė laikyti okupacine jėga.

1971 metais vykdyti masiniai žmonių, įtariamų ryšiais su IRA, areštai ir įkalinimai tik įtvirtino tokį požiūrį.

Tuomet IRA Šiaurės Airijoje ir likusioje Britanijos dalyje pradėjo sprogdinimų kampaniją: buvo taikomasi į civilius baruose ir parduotuvėse, kariuomenės objektus. Tiesa, prie žmogžudysčių prisidėjo ir protestantų karinės grupuotės „Ulsterio savanorių pajėgos“ bei „Ulsterio gynybos asociacija“.

Abiejų pusių grupuotės reketavo ir grobstė turtą iš savo pačių „ginamų“ bendruomenių.

Konflikto aukos

Iš visų konflikto įvykių šiandien geriausiai prisimenamas „Kruvinasis sekmadienis“: 1972 metais antrajame pagal dydį Šiaurės Airijos mieste Londonderyje britų kariai nužudė 14 beginklių katalikų protestuotojų.

Savo ruožtu IRA buvo plačiai pasmerkta už 1987-aisiais netoli Eniskileno miesto vykdytus sprogdinimus, pražudžiusius 11 žmonių.

Tarp aukų ar vos jomis netapusiųjų yra ir garsių žmonių. Pavyzdžiui,

IRA 1979 metais nužudė karalienės Elizabeth pusbrolį Louisą Mountbatteną, vadovavusį karinio jūrų laivyno flotilei. Premjerė Margaret Thatcher vos išvengė tokio pat likimo, kai 1984 metais IRA bombardavo viešbutį Braitone, kuriame buvo apsistoję Konservatorių partijos nariai. Tuomet žuvo penki žmonės.

„Didžiojo penktadienio susitarimas“

Iki 1994-ųjų britų vyriausybė draudė per radiją ir televiziją transliuoti kelių respublikonų lyderių, įskaitant Gerry Adamso ir Martino McGuinnesso, kalbas. Tačiau greitai jų šalininkai rado būdą apeiti draudimą – politikų žodžius įgarsindavo aktoriai.

Ši keista praktika ir toliau siaučiant smurtui puikiai iliustravo šalyje įsišaknijusį įtarumą bei abejones dėl galimybės sudaryti bet kokį taikos susitarimą.

Vis dėlto 1993 metais britų premjeras Johnas Majoras ir Airijos ministras pirmininkas Albertas Reynoldsas paskelbė Dauningo Strito deklaraciją, kurioje buvo išdėstyti žingsniai bandant atkurti taiką. Remiantis deklaracija, turėjo būti pasiektas visų pusių konsensusas.

1998 metais buvo pasirašytas „Didžiojo penktadienio susitarimas“, kuriuo remiantis buvo sukurta bendra nacionalistų ir junionistų vyriausybė. Sutartimi taip pat įsipareigota sumažinti britų kariuomenės operacijų Šiaurės Airijoje skaičių, buvo užtikrintas laisvas judėjimas tarp Airijos ir Šiaurės Airijos.

Kadaise laikyti nesutaikomais priešais, respublikonai iš su IRA siejamos „Sinn Fein“ partijos sėdo prie to paties stalo su junionistais ir tuometiniu JK premjeru Tony Blairu.

Kuo čia dėtas „Brexitas“?

„Kietosios“ sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos atkūrimas po „Brexitas“ kelia nerimą, kad sugrįš laikai, kai britų kariuomenės patikros punktai, šaudynės, bombardavimai ir ginklų kontrabanda buvo tapusi norma.

Šiuo metu teisė žmonėms ir prekėms judėti laisvai prisideda prie Šiaurės Airijos stabilumo, prekybos ir ekonominio augimo.

Kai kurie britų Konservatorių partijos atstovai jau supyko dėl Dublino palankumo Europos Sąjungai ir galimybės vetuoti bet kokį susitarimą, kuris leidžia pasienyje vėl atsirasti kietajai sienai.

Britų premjerės Theresos May biuras šią savaitę paneigė pranešimus, kad ji ketina pakeisti kai kuriuos „Didžiojo penktadienio susitarimo“ punktus.

Tiesa, vyriausybės vadovė tikino norinti daugiau derybų dėl vadinamosios „apsidraudžiamosios priemonės“ (angl. backstop), skirtos išlaikyti JK muitų sąjungoje su ES tam, kad būtų išvengta prekių patikros Airijos pasienyje.

Numatoma, kad ši „apsidraudžiamoji priemonė“ bus taikoma laikinai – tol, kol bus rastas nuolatinis sprendimas. Tačiau „Brexit“ palaikantys įstatymų leidėjai nerimauja, kad Britanija, nepriėmus jokio kito susitarimo, visam laikui turės paklusti ES prekybos taisyklėms.

Egzistuoja grupių, besistengiančių pasinaudoti šiuo metu tvyrančia nežinia. Tačiau siekiantys sugriauti Šiaurės Airijos sunkiai iškovotą stabilumą, normalumą ir klestėjimą, panašu, niekada nesulauks tokios paramos kaip konflikto metais.