Pasaulyje

2019.01.23 08:02

JAV ir Kinija bendromis jėgomis Nigerijos uraną išvežė iš teroristų panosės

LRT.lt2019.01.23 08:02

Kai kyla grėsmė, jog branduolinis ginklas atsidurs teroristų rankose, JAV ir Kinija gali pamiršti tarpusavio nesutarimus ir dirbti kartu. Tai parodė praėjusį rudenį surengta operacija, kurios metu iš branduolinio reaktoriaus Nigerijoje buvo išgabentas prisodrintas uranas, kurį pagrobti galėjo šalyje veikiantys kovotojai, „Defence News“ rašo žurnalistas Aaronas Mehta.  

Spalio mėnesį grupė amerikiečių, britų, norvegų ir kinų ekspertų bendromis pastangomis su čekų bei rusų samdiniais turėjo nusigauti į Nigerijos Kadūnos regioną. Jų tikslas – pasirūpinti, kad iš tyrimams skirto branduolinio reaktoriaus dingtų prisodrintas uranas, kuris, anot ginklų neplatinimo ekspertų, galėjo tapti teroristų taikiniu.

Tačiau misija buvo sustabdyta vos suformavus specialistų komandą. Per smurto protrūkį Nigerijoje žuvo dešimtys žmonių, todėl vietos valdžia nusprendė įvesti komendanto valandą. Amerikos diplomatai ėmė veikti, kad kruopščiai rengta operacija nesužlugtų, bet ekspertai nebuvo tikri, ar susiklosčiusi padėtis nepakenks misijos saugumui, rašo A. Mehta.

„Atvirai kalbant, taip, aš nerimavau dėl savo ir visų kitų žmonių, kurie su tuo dirba. Tai buvo svarbu, tačiau pradėti veiksmus reikėjo išmintingai, – sakė JAV nacionalinės branduolinio saugumo administracijos medžiagų valdymo ir minimizavimo skyriaus pareigūnas Peteris Hanlonas. – Kaip žmogus, atsakingas už organizaciją, aš nerimavau.“

JAV ir kitos ginklų neplatinimui pritariančios šalys tikslą pašalinti branduolinę medžiagą iš Nigerijos buvo iškėlusios jau seniai. Tačiau pastaraisiais metais įgyvendinti šį tikslą pasidarė dar svarbiau, kai regione suaktyvėjo įvairios kovotojų grupuotės, visų pirma – „Boko Haram“.

Geriausias įrodymas, kad operacija buvo išskirtinės svarbos – Kinija atliko pagrindinį vaidmenį transportuojant uraną ir užtikrinant tolesnį jo saugojimą. Operacija įvykdyta praėjus vos kelioms valandoms po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas atvirai grasino Kinijai, kad didins branduolinį arsenalą, rašoma „Defence News“ publikacijoje.

Reuters/Scanpix nuotr.

Uranas universitete

Nigerijoje susirinkusių specialistų akys buvo įbestos į laikrodį, tikintis, kad derybininkai kaip nors susitars ir leis jiems išvežti branduolinę medžiagą iš Nigerijos, tada visi galės saugiai grįžti namo.

Nigerija, padedama Kinijos, tyrimų reaktoriaus (NIRR-1) statybos darbų Kadūnos Ahmadu Bello universitete ėmėsi dešimto dešimtmečio viduryje. Reaktorius atidarytas 2004-aisiais, jame dirba apie 170 nigeriečių.

Kaip nurodo Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), šio reaktoriaus paskirtis – moksliniai tyrimai, neutronų aktyvavimo analizė, švietimas ir mokymas. Tai reiškia, rašo A. Mehta, kad jis skirtas ne elektros gamybai, o moksliniams eksperimentams.

Vis dėlto, jame esantis prisodrintas uranas kelia pavojų, nes yra pagrindinė visų branduolinių ginklų gamyboje naudojama medžiaga.

Nepakankamai saugi aplinka

Nigerijos reaktoriuje prisodrinto urano yra daugiau nei kilogramas, tačiau tai nepakankamas kiekis norint pasigaminti kovinį užtaisą.  Tačiau, pasak A. Mehta, teroristai šią medžiagą galėtų veiksmingai panaudoti „nešvariajai“ bombai kurti, arba ja būtų galima papildyti kitur surinktas branduolinių medžiagų atsargas, ir taip sukelti didelį sprogimą.

SIPA/Scanpix nuotr.

„Šie reaktoriai yra maži. Tai ne elektros jėgainių reaktoriai, kuriuose kuras toks radioaktyvus, kad gali pražudyti, – sakė branduolinio saugumo eksperto Jonas Wolfsthalas. – Ginklų platinimo požiūriu tai labai patrauklu. Be to, tai tyrimų reaktoriai, taigi paprastai jie įrengiami universitetuose ir nėra labai akylai saugomi.“

Lemtinga diena

Spalio 22 dieną JAV diplomatai gavo leidimą nepaisant Kadūnoje galiojančios komendanto valandos pradėti ruoštis operacijai. Baiminantis dėl saugumo, duotas nurodymas operaciją įvykdyti per 24 valandas.

Naktį Nigerijoje nusileido rusų krovininis orlaivis „Antonov An-124“. Juo atskraidinti ne tik ekspertai, bet ir 30 tonų sveriantis konteineris, specialiai pagamintas saugiam tokio tipo urano pergabenimui iš vienos vietos į kitą, „Defence News“ publikacijoje rašo A. Mehta.

Atskraidintos įrangos iškrovimas užtruko kelias valandas. Kelionė iki reaktoriaus – dar tiek pat. Bet pagaliau, 9 valandą ryto, ekspertai jau buvo prie reaktoriaus. Komandą sudarė JAV valstybės departamento saugumo tarnybos ir Nigerijos armijos pirmosios divizijos – aukščiausio Nigerijos kariuomenės padalinio – atstovai.

Po visą dieną užtrukusios operacijos technikos specialistai galėjo išvykti namo, o saugumo pareigūnams čia teko likti penkias savaites – kol administracija tvarkė dokumentus, susijusius su branduolinės medžiagos gabenimu per užsienio valstybių oro erdvę.

Pagaliau praėjusių metų gruodžio 4 dieną Nigerijos kariuomenės pareigūnai palydėjo uraną iki orlaivio „An-124“, ir išskraidino jį į paskirties vietą – Kiniją.

Kinijos vaidmuo

Urano pašalinimo operacija atsiėjo apytikriai 5,5 mln. dolerių. 4,3 milijonus tam atseikėjo JAV. Tačiau reikšmingą vaidmenį suvaidino ir Kinija, rašo A. Mehta.

Orlaiviui nusileidus Kinijoje, vietos pareigūnai krovinį perėmė savo žinion ir taip misijoje padėjo tašką. Buvęs Nacionalinio saugumo tarybos darbuotojas J. Wolfsthalas teigia abejojantis, ar Pekinas panorės uranu tiesiog imti ir atsikratyti.

„Spėju, kad Kinija jį pakartotinai apdoros ir tada kai kurias medžiagas perdirbs, – sakė J. Wolfsthalas. – Galbūt kinai sugalvos juo papildyti savo atsargas, o gal – panaudos kaip įprastą kurą. Tačiau svarbiausia tai, kad jis išgabentas iš Nigerijos.“

Nesutarimai netrukdė

Organizacijos TATENA išplatintame pranešime Kinijos nacionalinės branduolinės korporacijos atstovas Shen Lixinas sakė, kad šiuo projektu „realizuotas kelių vyriausybių ir organizacijų ryžtas ir bendros pastangos siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui“.

J. Wolfsthalo įsitikinimu, tai, kad Jungtinės Valstijos ir Kinija sugebėjo nusukti žvilgsnį nuo politinių tarpusavio nesutarimų tam, kad Nigerijoje nebeliktų urano, neturėtų pernelyg stebinti. Įprasta, kad šalys, kurios savo partneriams visame pasaulyje tiekia uraną, esant reikalui tą uraną paskui ir pasiima.

„Nors dėl prekybos ir kitų reikalų nacionalinio lygmens dialogas ganėtinai keblus, techninis bendradarbiavimas tarp laboratorijų, tarp branduolinės inžinerijos specialistų, vyko pakankamai sklandžiai“, – sakė J. Wolfsthalas.

Ar šis bendradarbiavimas tęsis, jei santykiai tarp dviejų valstybių ir toliau prastės, kol kas neaišku, rašo A. Mehta.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt