Pasaulyje

2019.01.20 21:08

Teksaso žemvaldžiai kovoja prieš sieną su Meksika

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.01.20 21:08

JAV vyriausybės institucijos uždarytos jau mėnesį, ir Donaldas Trumpas pateikė kompromisą, kaip grąžinti į darbą 800 tūkst. federalinių darbuotojų. Prezidentas sutiktų 3 metams pratęsti leidimus dirbti jaunuoliams, kuriuos dar vaikus įvežė nelegaliai imigravę tėvai. Bet demokratai iškart atmetė siūlymą, nes seniai siekia jiems pilietybės. D. Trumpas tebesiekia ir beveik 6 mlrd. dolerių sienai su Meksika. Bet su siena kovoja ne tik demokratai, o ir Teksaso pasienio gyventojai.

Roy`ų Snipesą vadina kunigu kaubojumi. Į savo bažnyčią jis dažnai vyksta kateriu per Rio Grandę. Du trečdaliai JAV sienos su Meksiką driekiasi šia upe, visa Teksaso siena. Dabar šis vanduo taps nuodingas, skundžiasi 73 metų kunigas.

Mat šią sieną federalinė vyriausybė rengiasi labiau įtvirtinti, ir tėvo R. Snipeso bažnyčia atsidūrė pačiame epicentre, nors ji pati kaip istorinis paminklas nebus paliesta.

„Šios vietos ramybė ir paprastumas bus sugriauti“, – sakė La Lomitos bažnyčios kunigas R. Snipesas.

Virš varpinės jau dabar burzgia inžinierių sraigtasparniai. Žvalgoma teritorija būsimoms statyboms. Vietos katalikų parapija atsisakė įsileisti žvalgytojų automobilius.

Dar kovą, dar respublikonų dauguma Kongrese skyrė 1,5 mlrd. dolerių 53 kilometrams sienos. Iš jų 40 km siena drieksis upės pylimu.

Netoli pylimo stovinti bažnyčia atsidurs 45 metrų apsauginėje zonoje, su kameromis, prožektoriais ir draudimais. Šventa vieta bus išniekinta, tikina kunigas.

„Ši siena – ji ir neleis mūsų į bažnyčią, bet ir taps simboliu kaimynams: mes jūsų bijome, ir nieko doro jūs neverti. Nenorime jūsų čia matyti. Simboliškumas yra šlykštokas“, – kalbėjo R. Snipesas.

XIX a. viduryje pastatyta bažnyčia tapo prieglobsčiu misionieriams, jodavusiems palei upę. Dabar dažnai čia užuovėjos ieško nelegalūs imigrantai. Parapija sako, kad siena pažeidžia katalikų mokymą ir neleidžia bažnyčiai atlikti pareigos saugoti migrantus. Be to, laužo Pirmąja konstitucijos pataisa įtvirtintą tikėjimo laisvę.

„Dėl Dievo meilės, palikite mūsų koplyčią ramybėje. Nebūtina išilgai šios nuostabios upės pastatyti sienos. Jei jau esate gudriausia, turtingiausia ir galingiausia tauta žemėje – negi nesugalvojate nieko geresnio?“ – kalbėjo La Lomitos bažnyčios kunigas.

Visai šalia įsikūrusi Kavasų giminė, iš kurios parapija nuomojasi žemę vasaros stovykloms. XVIII a. atsikraustę iš Ispanijos, jie prieš 60 metų įsigijo 25 hektarus žemės. Dabar verčiasi nuomodami sklypelius prie upės atostogautojams. Bet kas norės čia poilsiauti, jei turės žiūrėti į sieną?

„Krizės pasienyje, apie kurią jie kalba, mes nematome. Kaip matote, tai rami vieta, čia nieko… Tai labai rami vieta“, – teigė pasienio gyventojas Rey`us Cavazosas Anzaldua.

Jis sako, kad negalią turintis pusbrolis tiesiog neišgyvens, kai žemė, kurioje augo ir kuri maitino, virs niekieno teritorija. Siena dar ir atkirs juos nuo ganyklų, kur laiko ožkas ir karves.

Po Kongreso sprendimo šeima pradėjo gauti laiškus iš vyriausybės. Įstatymai leidžia nacionalizuoti žemę, jei toks visuomenės interesas, ir jei atlyginama teisingai. Bet šeima sako, kad neims net ir trilijono dolerių.

„Žinote, žemė mums – šis tas daugiau negu pinigai. Mes iš tiesų šią žemę mylime“, – sakė R. C. Anzaldua.

Cavazosų klanas irgi mėgino neleisti žvalgytojų, bet pralaimėjo teisme. Šeima kovos toliau, bet pripažįsta, kad įveikti vyriausybę sunku. Todėl siekia bent jau laimėti laiko: jei atsilaikys ilgiau, galbūt pasikeis prezidentas, ir visa tai liausis.

Plačiau apie tai – Vykinto Pugačiausko reportaže.