Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas tęsia šią savaitę pradėtus didžiuosius nacionalinius debatus. Prezidentas viliasi, kad taip pavyks numaldyti trečią mėnesį besitęsiančius „geltonųjų liemenių“ protestus ir susigrąžinti prancūzų pasitikėjimą.
Šiandien jis lankosi Bretanėje, kur sieks paiškinti žmonėms, kam naudojami jų mokesčiai ir kodėl Prancūzijai reikalingos reformos bei išgirsti, kokią valstybę norėtų matyti piliečiai. E. Macronas į du mėnesius truksiantį turą po Prancūziją leidžiasi iki kovo vidurio. Trečią mėnesį besitęsiantys geltonųjų liemenių protestai – didžiausia E. Macrono prezidentavimo krizė, kuri stipriai smogė jo populiarumui ir privertė imtis neeilinių priemonių.
Naujametėje kalboje patikinęs, kad girdi savo šalies žmones, praėjusį sekmadienį jis paskelbė laišką piliečiams, kuriame kvietė visus dalyvauti debatuose. Daugiausia dėmesio žadėjo skirti keturioms temoms, kurios per „Geltonųjų liemenių“ protestus išryškėjo kaip keliančios didžiausią nerimą: mokesčiai (tarp jų – turto), Prancūzijos virtimas aplinkos neteršiančia ekonomika, demokratija bei valstybės ir viešojo sektoriaus veikimas.
Dabar E. Macronas viliasi, kad keliaujant po šalį ir gyvai susitinkant su savivaldos atstovais bei piliečiais, jam pavyks susigrąžinti palaikymą.
„Turėtume kalbėtis be jokių tabu. Turime pabandyti rasti sprendimą klausimais, dėl kurių nesutariame, kad numaldytume kylantį susiskaldymą“, – žurnalistams sakė Prancūzijos prezidentas.
Tačiau „Geltonosios liemenės“ Marselyje vakar tęsė protestą ir kartojo, kad prezidento gera valia jų neįtikina.
Protestuotojai neketina dalyvauti nacionaliniuose debatuose ir kviečia prezidentą pasikalbėti ne į susitikimus salėse, o atvykti pas juos – į blokuojamus eismo žiedus.
Protestuotojai klausia, kam leidžiami į valstybės biudžetą surenkami pinigai. Debatuose yra dalijami lankstinukai, kuriuose aiškinama: iš kiekvieno tūkstančio eurų tik vienas tenka šalies parlamentui ir ministerijoms, 268 tenka pensijoms, 191 sveikatos priežiūrai.
Kartu su debatais vyksta ir didelė informacinės kampanijos žinia: taip, Prancūzijoje mokesčiai vieni didžiausių, tačiau didžioji lėšų dalis skiriama socialiniam saugumui užtikrinti.
Prezidentas E. Macronas sako norįs išgirsti, kaip piliečiai siūlytų leisti šias lėšas geriau. Tačiau nors žada išklausyti kiekvieną, kartoja, kad atsisakyti Prancūzijai reikalingų reformų jis neketina.
