Pasaulyje

2019.01.17 18:55

Latvijoje po kelis mėnesius trukusių derybų tikimasi suformuoti valdančią koaliciją

LRT.lt2019.01.17 18:55

Po tris mėnesius trukusių derybų, Latvijos parlamento partijos tikisi suformuoti valdančiąją koaliciją. Kandidatas į premjerus Krišjanis Karinšas žadėjo ketvirtadienį pateikti penkių partijų suderintą deklaraciją, bendradarbiavimo susitarimą ir finansinės drausmės kontraktą, praneša Latvijos nacionalinis transliuotojas „Lsm.lv“.

Latvijos parlamente valdančioji koalicija nėra suformuota nuo spalio 6-ąją vykusių rinkimų. Prezidento patvirtintas kandidatas į premjerus K. Karinšas tikisi, jog daugumą sudarys penkios partijos: „Naujosios vienybės“, „Vystymosi“, „Naujieji konservatoriai“, „Kam priklauso valstybė“ (KPV) ir Nacionalinis aljansas.

Jei šiandien bus pateikti numatyti dokumentai, juos dar turės patvirtinti partijų valdybos.

Liberali „Naujosios vienybės partija“, kuriai priklauso galimas būsimas Latvijos premjeras, yra mažiausia Latvijos parlamente – Saeimoje, ir turi 8 mandatus iš 100.

Nors pradžioje K. Karinšas žadėjo suformuoti valdančiąją daugumą iš 6 partijų, dabar, dėl vidinių nesutarimų, į koaliciją nori įtraukti viena mažiau.

Kaip praneša „Lsm.lv“, galimas būsimasis premjeras žadėjo didžiausią dėmesį skirti financinio sektoriaus reformai, kovai su korupcija, švietimo sistemos pertvarkai, mokesčių už elektrą mažinimui ir sveikatos apsaugos sektoriaus gerinimui. Kandidatas jau yra suformavęs savo ministrų kabinetą, kurį dar turi patvirtinti Saeima.

Europarlamentaras K. Karinšas gimė JAV, o į Latviją atvyko dešimto dešimtmečio viduryje, 2002–2004 m. buvo ekonomikos ministru. Jis yra jau trečias politikas, kurį Latvijos prezidentas Raimondas Vejonis nominavo formuoti valdančiąją daugumą ir tapti premjeru. Naujųjų konservatorių partijai atstovavusiam Janiui Bordanui ir KPV kandidatui Aldžiui Gobzemiui to padaryti nepavyko.

Saeimos rinkimuose nė viena partija nesugebėjo užsitikrinti aiškios daugumos. Daugiausiai balsų surinko prorusiška „Santarvės“ partija, tačiau ji į valdančiąją koaliciją greičiausiai nepateks dėl savo palankaus požiūrio į Kremlių. Antroje vietoje pagal balsų skaičių yra populistinė KPV partija, turinti 16 mandatų parlamente. Tiek pat vietų turi proeuropietiška „Naujųjų konservatorių“ partija, po 13 mandatų turi dešinieji populistai Nacionalinis aljansas ir „Vystymosi“ partija, Valstiečių ir žaliųjų susivienijimas turi 11 mandatų.