Pasaulyje

2019.01.09 18:50

Makedonijoje prasideda sudėtingi debatai dėl prieštaringai vertinamo pavadinimo keitimo

BNS 2019.01.09 18:50

Makedonijos įstatymų leidėjai trečiadienį ruošiasi tęsti šalies pavadinimo keitimo procesą, kuris galėtų išspręsti dešimtmečius trunkantį ginčą su Graikija, blokuojantį kelią narystei NATO bei Europos Sąjungoje.

Vis dėlto nėra garantijų, kad sprendimas pervadinti šalį Šiaurės Makedonijos Respublika įsigalios, nes pavadinimui pakeisti reikia keturių konstitucinių pataisų. Jos gali būti priimtos tik užsitikrinus ne mažesnį kaip dviejų trečdalių įstatymų leidėjų palaikymą 120 vietų parlamente.

Socialdemokratų vadovaujama valdančioji koalicija neturi tokio skaičiaus mandatų. Tačiau vienas aukšto rango partijos pareigūnas pareiškė, kad „užsitikrino 80 ar dar daugiau balsų“, reikalingų pavadinimo keitimui patvirtinti.

„Tikimės, kad balsavimas vyks penktadienį“, – sakė Aleksandras Kiracovskis žurnalistams.

Jeigu parlamentas šalies pavadinimo keitimui pritars, Atėnai žada neblokuoti Skopjės pastangų tapti NATO ir Europos Sąjungos nare. 

Graikijos ir Makedonijos ginčas tęsiasi nuo 1991 metų, kai Makedonija paskelbė nepriklausomybę nuo Jugoslavijos.

Graikija tvirtina, kad pavadinimas „Makedonija“ gali reikšti teritorines pretenzijas į jos šiaurinę Makedonijos provinciją, kur gimė Aleksandras Makedonietis, taip pat į antikinį graikų paveldą, nors Skopjė tai neigė.

Parlamentinės sesijos pradžia buvo atidėtas iki trečiadienio popietės dėl procedūrinių priežasčių.

Maždaug 200 Makedonijos nacionalistų, nepritariančių pavadinimo keitimui ir Graikijos spaudimui, prie parlamento surengė taikų protestą.

Iki 2017 metų valdžioje buvusios konservatyvios pagrindinės opozicijos partijos VMRO-DPMNE lyderiai taip pat priešinasi pavadinimo pakeitimui parlamente ir dalyvaudami gatvės protestuose.

Nors patariamojo pobūdžio referendumas šiuo klausimu rugsėjį parodė, kad pavadinimo keitimui pritaria 90 proc. rinkėjų, jo kritikai tvirtina, kad rezultatai neatspindi gyventojų nuomonės, nes balsavime dalyvavo mažiau kaip trečdalis elektorato.

„Dabar parlamento narių eilė išreikšti savo nuomones, bet manau, kad susidarys dviejų trečdalių dauguma ir procesas bus užbaigtas“, – anksčiau trečiadienį sakė ministras pirmininkas Zoranas Zajevas.

Z. Zajevas neturi jam reikalingos dviejų trečdalių parlamentinės daugumos palaikymo, net jeigu jį paremtų jo sąjungininkai etninių albanų partijose.

Reikia, kad vyriausybę dar palaikytų kai kurie maištaujantys VMRO-DPMNE nariai. Taip jau buvo kartą įvykę lapkričio mėnesį, kai parlamentas leido pradėti pavadinimo keitimo procesą. 

Ta proga iš kalinimo vietos buvo paleisti trys nacionalistų deputatai,  2017 metų balandį sukėlę peštynes parlamente, kur buvo užpultas Z. Zajevas ir dar keli parlamento nariai. 

Gruodžio mėnesį vyriausybė dar pabarstė cukraus, paskelbusi amnestijos įstatymą, susijusį su protestų dalyviais. Pagal šį teisės aktą į laisvę išėjo 25 žmonės, įskaitant keturis parlamentarus iš partijos VMRO-DPMNE.

Z. Zajevas susitarimą sudarė su Graikijos kolega Aleksiu Cipru. Tačiau pastarasis taip pat turi ganą mažą persvarą: 153 narių paramą 300 vietų parlamente.

Padėtį dar labiau komplikuoja A. Cipro koalicijos partnerės, mažesnės partijos lyderis gynybos ministras Panas Kamenas, nepritariantis šiam susitarimu ir grasinantis atsistatydinti.