Greta įprastų laidojimo būdų Vokietijoje pamažu kelią skinasi naujas metodas – žmogaus palaikų kompostavimas. Jis turi ir poetišką pavadinimą „Grąžinimas žemei“ / „Grįžimas į žemę“ (Reerdigung). Novatoriai iš Berlyno pirmieji Europoje legaliai žmogaus kūną per 40 dienų pavertė trąša ir tikisi netrukus revoliucionizuoti ne tik Vokietijos laidojimo kultūrą. Nors naujovė sulaukia kritikos, susiduria su biurokratinėmis kliūtimis, visgi augantis susidomėjimas juntamas tiek namuose, tiek ir užsienyje.
Atvirų durų dienos „avilyje“
Tuo galėjo įsitikinti ir šio reportažo eilučių autorė, vieną saulėtą rugsėjo šeštadienį apsilankiusi atvirų durų renginyje Kylio kapinėse veikiančiame alvariume. Alvariumas – lotyniškai avilys. Iš bičių pasaulio paimtu vardu pakrikštytoje vietoje žmogaus palaikai paverčiami kompostu. Kūnas perdirbamas vadinamajame kokone, kuris 40 dienų supamas koryje.
Naujieji aviliai – tai senosios Kylio ir Melno kapinių koplyčios. Kol kas tai yra dvi veikiančios žmonių kompostavimo vietos Europoje. Kadangi Federalinėje Vokietijos Respublikoje laidojimo tvarką kiekviena žemė apibrėžia savo įstatymais, kol kas leidimas kompostuoti palaikus galioja tik Šlėzvigo-Holšteino žemėje. Humusu paverstus palaikus leidžiama į kapinių dirvožemį perkelti dar dviejose žemėse – Hamburge ir Meklenburge-Pomeranijoje.
Užklausų ir susidomėjimo yra ir iš kitur – apžiūrėti alvariumo Kylio Eichhofo parko kapinėse sugužėjo apie 30 svečių, tarp jų ir iš kitų žemių. 39 ha ploto didžiausiose Šlėzvigo-Holšteino žemės kapinėse stovinčioje koplyčioje susirinko daugiau vyresnio amžiaus ir labiau moteriška interesantų grupė. Ji susėdo koplyčioje, visų akys nukrypo į medžio apdailos sienele apgaubtą ovalią talpą, kažkiek primenančią vonią ar karstą. Tai vadinamasis kokonas, pripildytas šienu ir gėlėmis. Jame vyksta toji transformacija, kuri per 40 dienų realybe paverčia biblinę tiesą – iš dulkės kilęs dulke pavirsi. Suprasti, kaip tai vyksta, tądien Kylyje ir susirinkome.
Žmonės iš žiniasklaidos pranešimų, tiek pozityvių, tiek ir labai kritiškų, laidojimo paslaugų tiekėjų arba tiesiog iš lūpų į lūpas sužinojo apie šį metodą ir panoro apie tai išgirsti tiesiogiai iš kūrėjų.
Pajutę augantį susidomėjimą prekių-paslaugos ženklo „Meine Erde“ (Mano žemė) vystytojai, startuolis iš Berlyno „Circulum Vitae“, nutarė kartą per mėnesį rengti atvirų durų dienas. Per jas atsakoma į potencialiems klientams kylančius klausimus, su įtikintaisiais ir apsisprendusiais gali būti sudaromos sutartys paslaugai, kuri šiuo metu kainuoja 2900 Eur. Kitai laidojimo paslaugų bendrovei dar reikės atseikėti atitinkamas sumas, priklausomai nuo to, iš kur bus transportuojamas kūnas į alvariumą, kapavietės kaina ir kt.
Augalų patale dirba mikroorganizmai
Pablo Metzas – vienas iš startuolio įkūrėjų – romiu balsu susirinkusiems paaiškino, kaip veikia žmogaus palaikų pavertimas kompostu.
Visų pirma paruošiamas daugkartinio naudojimo kokonas – jis užpildomas šiaudais, šienu ir gėlėmis, dar įpilama apie 150 l vandens. Į tokį patalą paguldomas nuogas velionio kūnas, pridengtas drobule. Laikantis padorumo kanonų mirusiojo intymios kūno vietos jau būna pridengtos augaliniu substratu, o likęs kūnas palaipsniui ištraukiant drobulę užberiamas augalais. Artimieji koplyčioje gali stebėti procesą arba, esant pageidavimui, gali ir patys įsitraukti į velionio užklojimo ritualą.
„Būna visaip – kartais žmonės iš pradžių nenori kišti rankų prie šio ritualo, bet jo metu pakeičia nuomonę ir visgi nori prisidėti prie užklojimo“, – pasakojo P. Metzas.
Į kokoną galima įdėti ir savo atsineštų skintų gėlių, ant suyrančio ekologiško popieriaus parašytų atvirukų. Svarbu, kad nebūtų naudojama sintetika, plastikas, kitos nesuyrančios medžiagos.
Susirinkusiesiems kilo klausimų – ne kiekvienam atrodo patraukli idėja „skandinti“ velionį. P. Metzas ramino, kad minėti 150 litrų nusėda talpos apačioje, substratas yra sudrėkinamas, tačiau velionis nemerkiamas į vandenį, o yra guldomas ant vos drėgno šiaudų patalo.
Atsisveikinus su mirusiuoju kokonas uždaromas ir tuomet didįjį darbą atlieka mikroorganizmai. Viena moteris pagarsino daug kam nerimą kelianti klausimą: Ar šiame procese dalyvauja kokie nors gyviai, kaip sliekai ar vabalai?
P. Metzas vėl susirinkusiuosius ramino: jokių apčiuopiamų gyvių kokone nėra, transformaciją atlieka tik mikroorganizmai, kurie gyvena kiekvieno mūsų organizme, žarnyne ar ant odos. Taip pat ant augalų.
Jų dėka natūraliai temperatūra kokone pakyla iki +70 laipsnių. Iškastinis kuras šildymui nėra naudojamas. Temperatūros, drėgmės ir deguonies santykis sudaro idealias sąlygas gana greitai suirti kūnui. P. Metzas pateikė palyginimą, kad laidojant tiesiog karste kūnas atsiduria 2 metrų gylyje šaltoje žemėje ir dar gana ilgai nesuyra, todėl ant viršaus laidoti dažniausiai leidžiama tik po 25 metų.
Pakvipo industrializacija
Tam, kad mikroorganizmai būtų pakankamai aprūpinami drėgme ir deguonimi, kokonas yra reguliariai lėtai judinamas. Kaip visa tai vyksta vadinamajame koryje, P. Metzas mums parodė kitoje koplyčios patalpoje. Atitraukus medaus spalvos popierinius užtvarus pamatėme įdarbintą kokoną. Iš pirminės subtilios formos ir gamtos dvelksmo įspūdžio liko mažai: ant tam tikrų konstrukcijų pritvirtinta hermetiška talpa, prie jos prijungti oro cirkuliacijos filtrai – visa tai atrodo labai industriškai.
Susirinkusiųjų nuostabos atodūsiai išduoda, kad parodyti „grąžinimo žemei“ transformacijos kulisai padarė įspūdį, bet nebūtinai tik gerą. „Įsivaizdavau visai kitaip“, „Ramybė ir ryšys su gamta turėtų atrodyti kitaip“, – šnabždėjosi susirinkusieji, kol P. Metzas nesėkmingai bandė įjungti kokono supimą, teisindamasis, kad jis nėra inžinierius ir tai geriau išmano jo kolega, kitas įkūrėjas Maxas Hüschas, kuris šiame susitikime, deja, negalėjo sudalyvauti.
Nors negalėjo to pademonstruoti, P. Metzas tikino, kad kokono pasukimas jokiu būdu nėra kažkoks kūno vėtymas ir mėtymas – supimo judesys yra labai lėtas, kokonas tarsi lopšys pasupamas į vieną pusę per maždaug keturias valandas. Viena moteris suirzusi pasiūlė baigti šią prezentaciją, nes pasijuto nejaukiai, tarsi susirinkusi svetimų smalsuolių grupė trikdytų kokonuose laikomų mirusiųjų ramybę.
Kylio alvariume yra trys tokie kokonai, jų filmuoti ir fotografuoti nebuvo galima, kad nebūtų atskleistos tam tikros inžinerinės technologinės paslaptys. Nors „Meine Erde“ Europoje ir yra pirmeiviai, bet pasaulyje yra ir daugiau žmonių palaikų kompostavimo pionierių, pavyzdžiui kiek kitokius inžinerinius sprendimus siūlančiose Jungtinėse Amerikos Valstijose.
„Taip jau būna, kad geros idėjos vienu metu gimsta keliose galvose“, – sakė P. Metzas.
Šiuo metu dar keturi tokie kokonai veikia Melno alvariume. Bendrovė planuoja iki metų galo turėti 25 kokonus. Ateities ambicijos dar didesnės – savaitraštis „Spiegel“, pažvelgęs į bendrovės patento specifikacijas, išskaitė, kad bendrovė norėtų įrengti dideles sales su 200 kompostavimo kokonų, kuriuos judintų robotai. Dėl tokios laidojimo industrializavimo idėjos „Meine Erde“ irgi sulaukė kritikos.
Susitikimo metu P. Metzas kalbėjo apie mažesnes apimtis, tačiau, jei leidimas naujam metodui būtų išduotas visoje Vokietijoje, tai irgi galėtų stipriai padidinti apimtis. Verslininkas pasitelkia statistiką ir matematiką: Vokietijoje šiuo metu yra apie 30 tūkst. kapinių, tad jei kiekvienose kapinėse būtų įrengtas alvariumas su bent dviem kokonais, vienu metu galėtų būti kompostuojama mažiausiai 60 tūkst. palaikų. Statistikos portalo „Statista“ duomenimis, kasmet beveik 84 mln. gyventojų turinčioje Vokietijoje registruojama apie 1 mln. mirčių. 2023 m. laidojimo duomenys rodo, kad 80 proc. pirmenybę teikė urnų laidojimui, 20 proc. atvejų rinkosi karstus.
Kaulus sumala
„Grąžinimo žemei“ metodas nereikalauja nei gilių duobių kasimo, nei karsto. Užtenka iškasti 70 cm gylio duobę, į kurią iš transportinio karsto perkeliama apie 120 kg kokone susiformavusio humuso iš žmogaus palaikų ir gamtinio substrato. Taip pat į žemę yra įmaišomi specialiose smulkinimo mašinose permalti kaulai, nes jie nesuyra. Iš komposto taip pat yra išrenkami protezai, kuriuos rekomenduojama atiduoti į specialias utilizavimo vietas. Kompostas dar yra uždengiamas kapinių žemės sluoksniu. Naujojo metodo kūrėjai tikina, kad iš žmogaus palaikų atsiradusi derlinga žemė greitai išsiskleidžia nauja jėga – pavyzdžiui, ant kapo suvešant pasodintoms gėlėms.
Gėlės, žiedai – visa tai graži vizija, bet kai kuriems lankytojams nemalonias asociacijas sukelia žinia apie kaulų susmulkinimą. Tačiau P. Metzas pastebi, kad ne visi kaulai suyra ir krematoriumuose, tad ir ten taikomas pelenų ir kaulų permalimas.
Kol kas kokonai yra pritaikyti iki 100 kg sveriančių ir 190 cm ūgio žmonių palaikams. Taip pat negalima šiuo metodu laidoti tam tikromis infekcijomis, pavyzdžiui, Ebolos virusu, užkrėstų palaikų. Tačiau tokiems atvejams yra leidžiamas išimtinai tik palaikų deginimas.
Nors paslaugą pristatančiose vaizdo medžiagose bandoma sukurti įspūdį, kad metodas yra tvarus ir taikus, jis sulaukia ir nemažai pasipriešinimo. Jis sukėlė abejonių ir kritikams iš profesionalų gretų. Ne vienoje žiniasklaidos priemonėje buvo cituojamas Klausas Püschelis, buvęs Hamburgo-Ependorfo universiteto Medicinos centro Teismo medicinos instituto vadovas, kuris abejojo, ar metodas yra pakankamai moksliškai ištirtas, pasigedo nepriklausomų tyrimų, lydinčių visą kompostavimo procesą.
Kritiką P. Metzas atmeta, tikindamas, kad prieš kompostuojant žmogaus palaikus buvo atliekami tyrimai su gyvūnų – vištų, kiaulių – gaišenomis, o iš žmonių palaikų gautą humusą ne kartą tyrė laboratorijos. Pasak jo, naujovė sunkiai skinasi kelią, nes reikia įtikinti žemes keisti galiojančius įstatymus ir laidojimo tvarką, įveikti daug biurokratinių kliūčių. „Labai daug taisyklių yra mūsų šalyje. Kartais tai yra labai gerai, bet kartais ir erzina“, – teigė jis.
Jungia kartų vizijas
Kantrybe startuolio kūrėjams teko apsišarvuoti. Pirmasis Europoje alvariumas buvo atidarytas Melne 2022 m. vasario mėn. Pilotiniam projektui Šlėzvigo-Holšteino žemėje buvo išduotas vadinamasis teisinio toleravimo leidimas. 2023 m. rugpjūtį buvo atidarytas antrasis alvariumas Kylyje. Iš viso per pilotinį etapą buvo atlikta 16 tokių „grąžinimų žemei“. Remdamasis pilotinio projekto etapo išvadomis, žemės parlamentas 2024 m. sausį vienbalsiai priėmė naują laidojimo įstatymo nuostatą, kuri dabar leidžia iki penkerių metų pratęsti bandomąjį laikotarpį ir leisti jo metu kompostuoti palaikus.
Leipcigo universiteto Teismo medicinos institutas įpareigotas atlikti lydimuosius laidojimo tyrimus. Startuolis tikisi, kad Šlėzvigo-Holšteino parlamento pavyzdžiu paseks ir Heseno žemė, kuri 2025 m. turi privaloma tvarka peržiūrėti savo laidojimo įstatymus. Tiesa, jau teko ne kartą nuryti ir karčią piliulę – antai prieš metus palaikų kompostavimo dėl galimai netinkamo elgesio su palaikais neįteisino Bavarijos žemė, kiek anksčiau pritrūkusi įrodymų, kad laidojimo būdas nesukelia pavojaus žmonių sveikatai, to neleido daryti ir Šiaurės Reino Vestfalijos žemė.
Tačiau P. Metzas sako, kad nepaisant nesėkmių auga ir bendraminčių bei draugų ratas, vis daugiau užklausų atkeliauja iš užsienio, ypač iš kaimynų – Austrijos, Šveicarijos, Čekijos ir Lenkijos.
Nors ir klupdamas, bet startuolis „Circulum Vitae“ tikisi išjoti ant ekologiškumo ir tvarumo arkliuko. Jie pabrėžia, kad jų siūlomas laidojimo metodas ne tik kad nepalieka žalingo pėdsako kaip anglies dvideginio išskyrimas, iškastinio kuro naudojimas, sunkiai suyrančių įkapių laidojimas ir kt., bet netgi patręšia dirvožemį.
P. Metzas susitikimo metu kelis kartus pabrėžė, kad jį ir jo bendražygį imtis tokio projekto paskatino pokalbiai su artimaisiais – tiek gyvenimo saulėlydyje vis dažniau apie išėjimą galvojančiais seneliais, kuriems tradiciniai laidojimo metodai neatrodo priimtini, tiek ir su paaugliais vaikais, kuriems rūpi planetos ateitis. Iš to ir gimė ši abiejų kartų interesus suvienijanti tvari idėja.
Pasibaigus oficialiam alvariumo ir „grąžinimo žemei“ paslaugos pristatymui svečiai šarvojimo tikslais naudojamoje koplyčioje prie kavos ir pyrago toliau kamantinėjo P. Metzą, dalinosi savo patirtimis, į rankines dėjosi informacines skrajutes, o kai kurie ir sutartis. Išeidama iš alvariumo viena šneki moteris pusiau juokais, pusiau rimtai atsisveikino: „Iki pasimatymo. Gal jau netrukus.“
