Pasaulyje

2019.01.02 17:02

Brazilijoje – naujas prezidentas, naujas etapas

Brazilija, vos atšventusi Naujuosius metus, pradėjo ir naują savo istorijos etapą. Po ilgus dešimtmečius trukusio kairiųjų centristų valdymo prie valdžios vairo stojo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų prezidentas Jairas Bolsonaras. 

Jo populiarumas milžiniškas, bet ar pateisins visuomenės viltis nugalėti nusikalstamumą, korupciją, atgaivinti ekonomiką po didžiulio nuosmukio?

Buvęs desantininkas, ilgametis parlamento narys, išgarsėjęs radikalumu, laimėjo rinkimus spalį, nurungęs ilgai valdžiusios Darbininkų partijos kandidatą. Šiai partijai tenka trauktis iš valdžios Olimpo po to, kai vienas buvęs prezidentas Lula da Silva įkalintas už korupciją, o jo įpėdinė Dilma Rusef nušalinta nuo pareigų dėl finansų klastojimo.

Naujasis prezidentas žada ne tik išnaikinti kyšininkavimą, suduoti mirtiną smūgį nusikalstamumui, panaikinti protekcionizmą ekonomikoje. Kas iš tiesų kelia nerimą, tai naujo prezidento simpatijos karinei diktatūrai, kurią Brazilija išgyveno nuo 1964 iki 1985 metų. Švietimo ministrui jis jau nurodė liautis mokyklose ir universitetuose mokius „marksistinio mėšlo“, turėdamas galvoje pirmtakų – Darbininkų partijos ideologiją.

210 milijonų gyventojų turinti Brazilija jį rinko ne todėl, kad tokioms pažiūroms pritartų, bet padėtis šalyje tokia, kad maždaug trečdalis žmonių per pastaruosius metus buvo patekę į susišaudymą, toks didelis nusikalstamumas, į korupciją įsivėlę visi, nuo kurių kas nors priklauso.

Į iškilmes atvyko Amerikos valstybės sekretorius Maikas Pompeo bei Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. Jis tvirtino, jog Izraelio ir Brazilijos partnerystė prasideda. „Kaip sakė ponas Bolsonaras, Brazilija greitai perkels savo ambasadą į Jeruzalę. Prezidentas Trumpas jau tai padarė, tą padarys ir ponas Bolsonaras“, įsitikinęs Izraelio premjeras. 

Jairas Bolsonaras mėgdžioja Donaldą Trumpą, jį jau vadina „braziliškuoju Trumpu“, nes idėja ta pati – didi Brazilija. Užsienio politikoje jis žada padaryti viską, kad apsunkintų gyvenimą kairiųjų valdomoms Venesuelai, Kubai ir Nikaragvai. Ketina pasitraukti iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos, nes mano, kad draudimai kirsti miškus stabdo ekonimiką.

Atėjus į valdžią Bolsonarui, šalyje gerokai sustiprintas saugumas, ypač prisiminus, kad per rinkimų kampaniją jį puolė peiliu ginkluotas vyras.