Pasaulyje

2019.01.03 16:46

Ryškiausi 2018 metų pasaulio įvykiai nuotraukose

Galina Vaščenkaitė, LRT.lt2019.01.03 16:46

Iki metų pabaigos likus vos kelioms valandoms, portalas LRT.lt kviečia prisiminti ryškiausius 2018-ųjų pasaulio įvykius.

Vasario 9 d. žiemos olimpinių žaidynių Pietų Korėjoje atidarymo ceremonijoje Šiaurės ir Pietų Korėjos atletai kartu žygiavo po Korėjos susivienijimo vėliava. Moterų ledo ritulio rungtyje dalyvavo jungtinė Korėjos komanda iš abiejų šalių sportininkių. Sausio 5 d. Šiaurės Korėja priėmė Pietų Korėjos kvietimą pradėti aukšto lygio derybas siekiant diplomatiniu keliu normalizuoti Šiaurės Korėjos santykius su likusiu pasauliu.

AFP/Scanpix nuotr.

Vasario 14 d. atsistatydino Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Jacobas Zuma, šalį valdęs nuo 2009 m. Kaltintas išprievartavimu, reketu ir didelio masto korupcija, ne kartą ragintas atsistatydinti ir nesėkmingai mėgintas pašalinti apkaltos būdu, J. Zuma pagaliau atsisakė valdžios savo partijos, Afrikos Nacionalinio Kongreso, įsakymu. J. Zumos valdymo žala šalies ekonomikai vertinama virš 70 mlrd. eurų.

AFP/Scanpix nuotr.

Kovo 4 d. Salisburyje sovietų gamybos nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ apnuodyti nuo 2010 m. Jungtinėje Karalystėje gyvenantis buvęs Rusijos žvalgybos karininkas ir dvigubas agentas Sergejus Skripalis bei jo duktė Julija. Tai pirmas žinomas atvejis per 70 metų, kai Rusijos slaptosios tarnybos panaudojo karinės paskirties cheminį ginklą ES teritorijoje. Reaguodami, Vakarai iš savo šalių išsiuntė virš pusantro šimto Rusijos diplomatų ir pareigūnų, JAV išplėtė sankcijas Rusijai.

AFP/Scanpix nuotr.

Kovo 14 d. eidamas 77-uosius metus mirė britų fizikas ir kosmologas Stephenas Hawkingas, pasaulyje labiausiai išgarsėjęs dėl parašytos knygos „Trumpa laiko istorija“. Mokslo darbuose S. Hawkingas derino reliatyvumo teoriją ir kvantinę fiziką bei teorinę kosmologiją siekdamas išsiaiškinti, kaip susikūrė mūsų Visata ir kokie dėsniai ją valdo.

Reuters/Scanpix nuotr.

Kovo 18 d. Rusijos prezidentu ir vėl perrinktas Vladimiras Putinas. Tai jau ketvirtoji jo kadencija prezidento poste. V. Putinas šalį valdo nuo 2000 m.: ėjęs prezidento pareigas dvi kadencijas iš eilės (2000-2008 m.), 2008-2012 m. jis susikeitė formaliomis pareigomis su premjeru Dmitrijumi Medvedevu – tik tam, kad ir vėl sugrįžtų į prezidento postą 2012-aisiais.

Balandžio 18 d. Saudo Arabijoje pirmą kartą po 1983 m. duris vėl atvėrė kino teatrai. Pirmasis filmas, kurį juose išvydo žiūrovai – komiksų motyvais JAV sukurta nuotykių istorija „Juodoji pantera“. Birželio 24 d. šalyje suteikta moterims teisė vairuoti.

AFP/Scanpix nuotr.

Balandžio 19 d. Raulis Castro pasitraukė iš Kubos prezidento posto, bent jau formaliai baigdamas beveik šešis dešimtmečius trukusią brolių Castro valdymo erą šalyje. Kubos komunistų revoliucijos lyderis Fidelis Castro šalį valdė nuo 1959-ųjų: iš pradžių – kaip premjeras, o nuo 1976 m. – kaip prezidentas. Dėl rimtų sveikatos problemų 2006 m. jis valdžią perdavė broliui Rauliui. Raulis Castro paskelbė bent iki 2021 m. liksiantis Kubos komunistų partijos vadovu.

Reuters/Scanpix nuotr.

Balandžio 23 d. gimė Kembridžo princas Louisas – trečiasis princo Williamo ir jo žmonos Kembridžo hercogienės Catherine vaikas. Princas Louisas yra penktasis eilėje į sostą – prieš jį rikiuojasi jo senelis princas Charlesas, tėvas princas Williamas, brolis Georgas ir sesuo Charlotte. Šeštuoju eilėje šiuo metu yra princo Louiso dėdė princas Harris.

AFP/Scanpix nuotr.

Balandžio 27 d. Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas susitiko su Pietų Korėjos prezidentu Moonu Jae Inu, tapdamas pirmuoju Šiaurės Korėjos lyderiu, įžengusiu į Pietų Korėjos teritoriją po 1953 m. Birželio 12 d. Singapūre Kim Jong Unas susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, stiprėjant viltims, kad pavyks pasiekti proveržį derybose dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos nutraukimo. Tai buvo pirmasis šių dviejų šalių vadovų susitikimas. Visgi kol kas nepanašu, kad Pchenjanas būtų linkęs atsisakyti savo branduolinių ambicijų.

Reuters/Scanpix nuotr.

Gegužės 3 d. Baskų separatistų organizacija ETA paskelbė oficialiai nutraukianti veiklą. Ši 1959 m. įkurta teroristų grupuotė apie nusiginklavimą paskelbė dar 2017 m. balandį, derybos dėl jos veiklos pabaigos vyko nuo 2012 m. pab. Skaičiuojama, kad per 1968-2010 m. ETA organizuotus išpuolius, sprogdinimus, žmogžudystes ir grobimus Ispanijoje žuvo per 800 žmonių (tarp jų – 340 civilių), tūkstančiai sužeista.

Reuters/Scanpix nuotr.

Gegužės 8 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie šalies pasitraukimą iš 2015 m. pasirašytos Irano branduolinės sutarties. Rugpjūčio 7 d. JAV Senatas atkūrė ir iki susitarimo pasirašymo Iranui taikytas sankcijas.

SIPA/Scanpix nuotr.

Gegužės 14 d. duris atvėrė JAV ambasada Jeruzalėje. Laikinai ji veikia JAV konsulato patalpose, o 2019 m. turėtų persikelti į naują pastatą. Prezidentas Donaldas Trumpas sprendimą perkelti JAV ambasadą iš formalios sostinės Tel Avivo į Jeruzalę paskelbė 2017 m. gruodžio 6 d., kartu pareikšdamas, kad pripažįsta Jeruzalę Izraelio sostine. Po poros savaičių Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kuria atmetė JAV sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine. Už rezoliuciją balsavo 128 valstybės, tarp jų – 23 iš 28 ЕS šalių, įskaitant ir Lietuvą.

AFP/Scanpix nuotr.

Gegužės 19 d. Vindzoro pilies Šv. Jurgio koplyčioje susituokė Didžiosios Britanijos princas Harry ir Holivudo žvaigždė, aktyvi moterų teisių gynėja Meghan Markle. Dėl šios santuokos M. Markle teko atsisakyti aktorės karjeros, po vestuvių ji tapo Sasekso kunigaikštiene ir pirmąja afroamerikietiško kraujo turinčia britų karališkosios šeimos nare. Vestuvių ceremonijos transliaciją stebėjo beveik 2 mlrd. žmonių visame pasaulyje. Spalio viduryje oficialiai pranešta, kad princas Harris ir kunigaikštienė Meghan laukiasi pirmagimio.

Reuters/Scanpix nuotr.

Birželio 19 d. Kanada tapo pirmąja iš didžiųjų pramoninių valstybių, legalizavusia kanapių vartojimą rekreaciniais tikslais. Oficialus leidimas laisvalaikiu rūkyti žolę šalyje įsigaliojo spalio 17 d. Rekreaciniais tikslais turėti ir vartoti (bet ne parduoti) kanapes liepą leido ir Sakartvelo Konstitucinis teismas. Rekreacinis kanapių vartojimas (bet ne pardavimas) legalus ir Pietų Afrikoje. Urugvajuje kanapių leidžiama laisvai įsigyti ir parduoti piliečiams, bet draudžiama – užsieniečiams.

AFP/Scanpix nuotr.

Liepos 5 d. Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narių skaičius padidėjo iki 36. Naujausia EBPO, dar vadinamos „išsivysčiusių valstybių klubu“, nare tapo Lietuva.

Reuters/Scanpix nuotr.

Liepos 8-10 d. pasaulis užgniaužęs kvapą stebėjo dvylikos berniukų ir jų futbolo trenerio gelbėjimo iš užlieto urvo Tailande operaciją. Birželio 23 d. po treniruotės komanda „Laukiniai šernai“ su treneriu nuėjo patyrinėti Tam Luango urvo ir, prasidėjus lietui, įstrigo jame, 4 km atstumu nuo išėjimo. Po 10 dienų juos rado du britų narai, o liepos 8 d. pradėta tarptautinė gelbėjimo operacija, kurios metu vienas tailandietis naras žuvo. Paskutiniai išgelbėti berniukai ir treneris urve praleido 18 dienų.

AFP/Scanpix nuotr.

Rugpjūčio 10-20 d. po stiprių musoninių liūčių Indijos Keralo provinciją nusiaubė didžiausias per šimtmetį potvynis, nusinešęs mažiausiai 361 gyvybę.

AFP/Scanpix nuotr.

Rugpjūčio 16 d. mirė JAV soul muzikos legenda Aretha Franklin – pirmoji moteris, kuriai atidengta žvaigždė Holivudo šlovės alėjoje. A. Franklin žurnalo „The Rolling Stone“ buvo išrinkta visų laikų geriausia dainininke, daugiausia kartų iš visų moterų dainininkių nominuota „Grammy“ statulėlei ir net 20 kartų ja apdovanota.

AFP/Scanpix nuotr.

Rugsėjo 22-25 d. popiežius Pranciškus aplankė tris nepriklausomybės šimtmetį švenčiančias Baltijos valstybes. Savo ganytojišką vizitą jis pradėjo dviejų dienų viešnage Lietuvoje, vėliau iš Vilniaus skrido į Rygą ir Taliną. Santykinai nedaug keliaujantis popiežius Pranciškus 2018-aisiais dar lankėsi Čilėje, Peru, Šveicarijoje ir Airijoje.

AFP/Scanpix nuotr.

Rugsėjo 25 d. JAV teismas 81-erių amerikiečių komikui Billui Cosby už lytinį smurtą sunkinančiomis aplinkybėmis skyrė įkalinimą nuo trejų iki dešimties metų. Kaltinamasis nuosprendis už tai, kad 2004 m. savo namuose apsvaigino ir kėsinosi išžaginti buvusią Templio universiteto darbuotoją Andreą Constand, B. Cosby paskelbtas dar balandžio 26 d. Šios bylos baigtis laikoma pirma teisine pergale, kurią pasiekė 2017 m. spalį Holivude prasidėjusi ir 2018 m. per visą pasaulį nusiritusi „Me too“ kampanija prieš seksualinę prievartą.

Reuters/Scanpix nuotr.

Rugsėjo 28 d. Indonezijoje kilo 7,5 balų žemės drebėjimas ir cunamis, dėl kurių žuvo beveik 3 tūkst. žmonių, daugiau nei 10,5 tūkst. – sužeista, apie trečdalį milijono gyventojų liko be namų. Nors tai nebuvo didžiausia iš Indoneziją nuolat niokojančių gamtinių katastrofų, daugelį gyventojų ji užklupo netikėtai, nes tinkamai nesuveikė ankstyvojo perspėjimo apie artėjantį cunamį sistema, kuri, kaip skelbiama, dėl nepakankamo finansavimo nefunkcionuoja jau nuo 2012 m.

AFP/Scanpix nuotr.

Spalio 2 d. Saudo Arabijos konsulate Stambule žiauriai nužudytas žurnalistas Jamalas Khashoggis. Turkijos tyrėjai ir JAV Centrinė Žvalgybos Agentūra paskelbė išvadas, kad savo aršų kritiką nužudyti įsakė Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas. J. Khashoggi nužudymas sukėlė Saudo Arabijos ir Vakarų valstybių diplomatinę krizę. Tarptautinės žurnalistų ferderacijos gruodžio 31 d. paskelbtais duomenimis, iš viso 2018 m. pasaulyje žuvo arba buvo nužudyti 94 žurnalistai ir žiniasklaidos darbuotojai. Daugiausia Afganistane, Meksikoje, Jemene ir Sirijoje. Įtakingas JAV žurnalas „The Times“, kasmet skelbiantis metų žmogų, šiemet šį titulą skyrė „sergėtojams“ (angl. – the Guardians) – persekiojamiems, įkalintiems ir nužudytiems žurnalistams, tarp jų – ir J. Khashoggiui.

Reuters/Scanpix nuotr.

Spalio 5 d. „Sotheby`s“ aukcione už rekordinę šiam autoriui sumą (beveik 1,2 mln. eurų) parduotas britų grafitininko Banksy paveikslas „Mergaitė su balionu“ savaime susinaikino paveikslo rėmuose įtaisyto popieriaus smulkintuvo pagalba. Banksy pripažino, kad tai – iš anksto suplanuotas performansas, o pirkėja nusprendė paveikslą pasilikti. Ekspertų teigimu, jo kaina tik išaugo – galbūt net dvigubai. Dabar paveikslas vadinasi „Meilė šiukšliadėžėje“.

AFP/Scanpix nuotr.

Spalio 5 d. paskelbta, kad 2018 m. Nobelio taikos premijos laureatais tapo žmogaus teisių gynėja Irako jazidė Nadia Murad ir chirurgas Denisas Mukwege iš Kongo Demokratinės Respublikos – už pastangas kovojant prieš seksualinį išnaudojimą kariniuose konfliktuose. N. Murad 2014 m. pagrobė ir pavertė verge „Islamo valstybės“ kovotojai. Po daugiau nei metų ją išlaisvino kurdai pešmergai. Nuo 2016 m. N. Murad kaip JT ambasadorė kovoja už prekybos žmonėmis aukų teises. D. Mukwege 1999 m. Konge įsteigė ligoninę, kurioje suteikė pagalbą per 50 tūkst. prievartos aukų.

AFP/Scanpix nuotr.

Spalio 6 d. eidama 86-uosius metus Barselonoje mirė operos legenda, ispanų sopranas Montserrat Caballe. Ji ne tik žibėjo garsiausių pasaulio operos teatrų scenose, bet ir kartu su grupės „Queen“ lyderiu Freddie Mecury atliko jo parašytą ir hitu tapusį 1992 m. olimpinių žaidynių himną „Barcelona“.

Reuters/Scanpix nuotr.

Spalio 13 d. iš San Pedro Sulos miesto Hondūre į JAV pajudėjo migrantų karavanas. Kelionę pradėjo 160 žmonių grupė, bet vėliau prie jų jungėsi daugiau nuo skurdo, smurto ir politinių represijų bėgančių Centrinės Amerikos gyventojų, daugiausia iš Hondūro, Gvatemalos, Nikaragvos ir Salvadoro. Karavanas, atskiruose etapuose siekė 4-7 tūkst. asmenų. Po daugiau nei mėnesį trukusios kelionės daugiau kaip 2000 tūkst. migrantų pateikė prieglobsčio prašymus JAV pasienyje – nemažai jų laukia sprendimo Tichuanoje, Meksikos mieste šalia JAV sienos, kiti savo noru grįžo namo.

Reuters/Scanpix nuotr.

Spalio 20 d. Prezidentas D. Trumpas pareiškė, kad JAV ketina pasitraukti iš 1987 m. pasirašytos dvišalės Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF) su Rusija, nes ši jos nesilaiko. Gruodžio 4 d. JAV suteikė Kremliui 60 dienų įgyvendinti sutarties sąlygas, jei Rusija norinti išsaugoti šį branduolinį susitarimą. INF sutartis, kurią pasirašė Ronaldas Reaganas ir Michailas Gorbačiovas laikyta vienu didžiausių Šaltojo karo laikų diplomatijos laimėjimų.

AFP/Scanpix nuotr.

Spalio 28 d. Brazilijos prezidento rinkimus antrajame ture laimėjo ultradešiniųjų pažiūrų Socialliberalų partijos narys Jairas Bolsonaras. Išrinktasis šalies prezidentas – buvęs karininkas, rinkimų kampanijos metu pasisakęs už tvirtą valdymą ir neslepiantis nostalgijos brutaliai 1964-1985 Brazilijos diktatūrai. Prezidento pareigas 63-ejų J. Bolsonaras pradės eiti 2019 m. sausio 1 d.

AFP/Scanpix nuotr.

Spalio 29 d. Vokietijos kanclerė Angela Merkel paskelbė nedalyvausianti savo partijos – Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) – pirmininko rinkimuose ir nesieksianti dar vienos kadencijos Vokietijos kanclerės poste. A. Merkel vadovavo CDU nuo 2000 metų, o šalies vyriausybei – nuo 2005 m. Gruodžio 7 d. CDU pirmininke išrinkta „mažąja Merkel“ vadinama Annegret Kramp-Karrenbauer.

Reuters/Scanpix nuotr.

Lapkričio 8 d. kilo pirmasis iš trijų miško gaisrų Kalifornijoje, tapusių pražūtingiausiaisiais šios valstijos ir vienais didžiausių visos šalies istorijoje. „Camp“, „Woolsey“ ir „Hill“ gaisrai apėmė apie 92 tūkst. hektarų plotą, jų metu žuvo mažiausiai 91 žmogus, sugriauta beveik 20 tūkst. statinių. Gaisrams visiškai suniokojus Paradise`o miestelį 27 tūkst. jo gyventojų teko palikti namus. Gaisrus galutinai užgesinti pavyko tik lapkričio 25 d.

AFP/Scanpix nuotr.

Lapkričio 11 d. pasaulis minėjo 100-ąsias Pirmojo pasaulinio karo pabaigos metines. Kare dalyvavusių valstybių lyderiai (tarp jų – D. Trumpas, A. Merkel, E. Macronas ir V. Putinas) dalyvavo iškilmingoje ceremonijoje prie Triumfo arkos Paryžiuje. Prancūzijos ir Vokietijos vadovai išnaudojo šią progą ne tik išreikšti pagarbą karo aukoms, bet ir dar kartą pademonstruoti savo šalių solidarumą ir šiltus asmeninius ryšius.

Reuters/Scanpix nuotr.

Lapkričio 17 d. Prancūzijoje prasidėjo šimtatūkstantiniais virtę „geltonųjų liemenių“ protestai. Iš nepasitenkinimo degalų akcizo didinimu jie netruko peraugti į visą šalį apimantį judėjimą, protestuojantį prieš socialinę nelygybę ir prezidento Emmanuelio Macrono vykdomą politiką. Ne kartą riaušėmis virtusios „geltonųjų liemenių“ demonstracijos Paryžiuje ir kituose šalies miestuose tęsiasi iki šiol ir laikomos didžiausiu nepatenkintų piliečių smurto protrūkiu šalyje nuo 1968 m.

SIPA/Scanpix nuotr.

Lapkričio 25 dieną Rusijos pajėgos Kerčės sąsiauryje apšaudė ir sulaikė tris Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivus bei suėmė 24 jų įgulų narius. Reaguodamas, lapkričio 27 d. Kijevas pirmą kartą nuo Rusijos agresijos pradžios mėnesiui įvedė karo padėtį 10 šalies administracinių sričių, besiribojančių su Rusija, Donbasu ir Padniestre. Vakarai vieningai pasmerkė Rusijos veiksmus Kerčės sąsiauryje – kaip ir jau beveik penkerius metus trunkančią Kremliaus agresiją Donbase bei neteisėtą Krymo aneksiją.

Reuters/Scanpix nuotr.

Gruodžio 10 d. Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May atidėjo lemiamą parlamento balsavimą dėl vyriausybės su Europos komisija suderėtos „Brexito“ sutarties. Artėjant šalies pasitraukimo iš ES datai – 2019 m. kovo 29 d. – britų politikams nepavyksta sutarti dėl pasitraukimo sąlygų, tad sustiprėjo raginimai rengti antrą referendumą, kuris, tikimasi, galėtų atšaukti „Brexitą“. Jungtinė Karalystė, ES ir likusios 27 jos narės suaktyvino pasirengimą ir blogiausiam – „Brexito“ be jokio susitarimo scenarijui.

AFP/Scanpix nuotr.

Gruodžio 13 d. netoli Stokholmo vykusiose Jungtinių tautų inicijuotose derybose Jemeno sukilėlių ir šalies vyriausybės atstovams pavyko sutarti dėl paliaubų svarbiame šalies uostamiestyje Chudaidoje, miesto valdymą perėmė JT taikdarių pajėgos. Paliaubos Chudaidoje įsigaliojo gruodžio 17 d. 2015 m. Jemene prasidėjęs konfliktas tarp husių sukilėlių ir šalies vyriausybės, kurią remia Saudo Arabijos vadovaujama tarptautinė koalicija, jau nusinešė per 10 tūkst. gyvybių. Jemeno karo sukelta humanitarinė krizė šiuo metu laikoma didžiausia pasaulyje.

SIPA/Scanpix nuotr.

Gruodžio 15 d. Katowicuose (Lenkija) Klimato kaitos konferencijos dalyviai, atstovaujantys beveik 200 tautų, sutarė dėl 2015 m. Paryžiaus sutarties įgyvendinimo taisyklių, nors jos ir nenumato apčiuopiamų ir teisiškai įpareigojančių žingsnių, kaip mažinti šiltnamio efektą. D. Trumpas dar 2017 m. birželį pareiškė, kad JAV pasitraukia iš Paryžiaus sutarties, nors vadovaujantis pačios sutarties sąlygomis, formaliai Jungtinės Valstijos tai galėtų padaryti ne anksčiau kaip 2020 m. lapkritį.

AFP/Scanpix nuotr.

Gruodžio 15 d. įsteigta vieninga Ukrainos stačiatikių Bažnyčia. Tikimasi, kad 2019 m. sausio 6 d. Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus jai suteiks nepriklausomybę (autokefaliją). Spalį jis panaikino formalų Ukrainos stačiatikių pavaldumą Maskvos patriarchatui ir atkūrė jų istorinį pavaldumą Konstantinopoliui. Įsteigti vieningą nepriklausomą Ukrainos stačiatikių Bažnyčią siekta nuo nepriklausomos valstybės įkūrimo 1991 m.