Nuo metro stoties į greta pastatytą autobusiuką policijos pareigūnų ir kariuomenės atstovo palydimas perbalęs apie trisdešimties metų vyras. Likę uniformuoti pareigūnai tikrina praeivių dokumentus – bandoma mobilizuoti tarnybos vengiančius piliečius.
„Ne, jie nėra vežami iš karto į dalinius, – LRT.lt sako vienas iš policijos pareigūnų. – Pirmiausia jie turi praeiti medicininę patikrą ir susitvarkyti dokumentus.“
Tačiau tai ne visa tiesa.
Kai kuriais atvejais ryte iš parduotuvės grįžtantis vyras jau tą patį vakarą atsidurdavo poligone. „Galite įsivaizduoti tokių karių motyvaciją“, – LRT.lt kalbėdamas anonimiškai teigė vienas Ukrainos karių instruktorius.
Ukrainai bandant užpildyti savo nukraujavusias kariuomenės gretas tokios formos mobilizacija ima skaldyti pavargusią visuomenę.
Bandant surinkti naujus karius, po didinamuoju stiklu vis dažniau krenta grubūs TCK – Teritorinės karo prievolės tarnybos – veiksmai, po kurių išėjimo į gatves plinta vaizdai, panašūs į tuos, kurie buvo Rusijos vadinamosios dalinės mobilizacijos pradžioje. Žmonės gaudomi gatvėse, vyksta susirėmimai tarp pareigūnus keikiančių ir juos ant žemės guldančių uniformuotų vyrų.
Sunku vertinti Ukrainos kariuomenės būklę bei motyvaciją neturint visos informacijos iš kitos pusės – Rusijos. Laisva spauda agresorės šalyje veikti negali, tai prisideda prie formuojamo naratyvo, kad tik ukrainiečiai susiduria su mobilizacijos problemomis. Pati Maskva dabar ruošiasi į jos karą mesti tūkstančius Šiaurės Korėjos karių.
Tačiau, akivaizdu, šios bėdos pasibeldė ir į Kyjivo duris.
Prie metro stoties jau kurį laiką pareigūnai tikrina vieno vidutinio amžiaus, prastos fizinės formos vyrą. Jis nervingai delne gniaužia telefoną, vis bando kažkam prisiskambinti.
Pro juos netrukus eina nuo purvo patamsėjusią karinę uniformą vilkintis vyras. Jo pečius slegia sunkus krepšys, o nervingai šokinėjantis žvilgsnis išduoda pofrontinę būseną.
„Jis nepasiruošęs, pažiūrėkit į jį, – priėjęs keiksmais užverčia pareigūnus ir jų tikrinamą vyrą. – Kam mums jo reikia?“
Vėlavimo kaina
Simpatija laiką užfrontėje leidžiantiems vyrams blėsta. Nors dar 2022 m. vasarą kariai fronte bandė gesinti priešpriešą tarp kovojančių ir namie laiką leidžiančių žmonių, sakydami, kad jie tam ir kovoja, kad kiti galėtų ramiai gerti Kyjive ar Lvive. Tačiau Vakarų buksuojanti parama ir milžiniški nuostoliai keičia argumentus. Tik mobilizuotųjų dėka, sako kariai, jie patys galės gauti progą pailsėti.
Kyjivas anksčiau yra teigęs, kad reikės peržiūrėti sąrašus, nes šiuo metu šalyje nuo karinės tarnybos yra atleista jau virš 1 milijono iš maždaug 5 milijonų tarnauti galimai tinkančių vyrų.
Dabar išimtis gali gauti vadinamąjį ekonominį frontą palaikantys darbuotojai, įskaitant ne tik maisto pramonėje, bet ir prekybos centruose dirbančius žmones.
„Valstybė pusantro (o gal ir daugiau) milijono žmonių apsaugojo nuo mobilizacijos kaip „kritinės infrastruktūros“ darbuotojus, – savo „Facebook“ paskyroje rašė karys, vienos mažos opozicinės partijos politikas Jurijus Hudmenka. – Mes puikiai žinome, kad dauguma jų dirba įmonėse, kurios nėra kritinės. Tai statybinių medžiagų parduotuvės, azartinių lošimų įmonės, mažmeninės prekybos tinklai, futbolo ir kiti klubai, kurių savininkams pavyko „susitarti“ – už pinigus arba per savo ryšius.“
Daugelis taip pat beda pirštu į šalyje vyraujančią korupciją, kur kiti išsiperka iš pareigos tarnauti. Bandydamas apsivalyti, praeitais metais Kyjivas atleido kiekvieno regioninio mobilizacijos biuro vadovą, o dešimtys pareigūnų buvo suimti dėl korupcijos.
„Tuo pat metu mes eikvojame milžiniškas jėgas ir patiriame didžiulį nusivylimo šalyje padidėjimą, nes tempiame vieną po kito žmones iš gatvės“, – rašė jis.
Stipriai vėluojant ir po ilgų diskusijų balandžio mėnesį buvo priimtas mobilizacijos įstatymas, pagal kurį siekiama Ukrainos kariuomenę papildyti viešai neatskleistu kiekiu karių – buvęs kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas buvo užsiminęs apie pusę milijono karių, tačiau prezidentūra skaičiaus nepatvirtino.
Tuo tarpu demobilizacijos pataisa buvo išbraukta – niekas iš jau nuo pirmų dienų kovojančių karių namų daugiau nei porą savaičių per metus nepamatys.
Į netoli fronto Donbase įsikūrusį medicinos stabilizacijos punktą atkeliauja ne tik nuo dronų ir artilerijos sužeisti kariai. Dalis jų – pervargę, virš 50 metų skaičiuojantys kariai. Tarp dažniausiai pasitaikančių atvejų yra priešinsultiniai simptomai ir visiškas kūno išsekimas.
„Dažnai jiems tiesiog reikia pamiegoti ir pailsėti be jokių apšaudymų“, – sako medikė Marina.
Vienas iš gydyti atvežtųjų – jau beveik trejus metus kovojantis 55-erių Serhėjus. Jo spaudimas arti kritinės ribos, siekiant išvengti insulto jis yra siunčiamas skubiai gydyti į tolimesnę ligoninę.
„Dabar pajaučiau simptomus, kurių seniau neturėjau – aš pats juos išprovokavau. Miegu po valandą, pusantros, esu visada pavargęs“, – sako Serhėjus.
Karius kaip jis gali pakeisti tik naujai mobilizuoti žmonės.
„Reikia priimti sprendimą – atsisakyti nepriklausomybės ir prisileisti kadyrovcus, arba mobilizuoti visus resursus. Kiekvieno piliečio pareiga yra tarnauti, turi būti kažkokia rotacija, pasikeitimas, – sako jis. – Dabar labai sunku.“
Tuo tarpu spalio pradžioje krito dar viena Donbaso tvirtovė – Vuhledaras, laikęs kertinę šalies pietų ir rytų frontų sankirtą. Ją gynė viena stipriausių laikoma ir nuo plataus masto invazijos kovojusi ir kraujavusi 72-oji brigada. Spaudai vado pavaduotojas pasakojo, kad jo pajėgos buvo išsekusios, nes neturėjo nė vienos rotacijos nuo pat 2022-ųjų vasario.
Nors oficialiai tai nėra patvirtinta, Ukrainos žiniasklaida pasakoja apie miestą sustiprinti turėjusį batalioną, kuris atsisakė stoti į mūšį, o dalinio vadas neaiškiomis aplinkybėmis neva nusišovė. Tuo tarpu rusų šturmais užversta 72-oji brigada nebespėjo organizuotai atsitraukti, parodant vėluojančių pastiprinimų ir rotacijų kainą.
„Pati didžiausia problema, kad esant tokiam baisiam karui sumažėjo norinčiųjų būti savanoriais“, – sakė Ukrainoje gyvenantis analitikas ir LRT RADIJO bendradarbis Alvydas Medalinskas.
„Tada atsirado prievartos elementas, deja, tas elementas atsirado ir kartu su milžinišku korupciniu užtaisu“, – pridūrė jis.
Motyvacija – ne gatvėse
Aiškėjantis Kyjivo prioritetas dabar yra savanoriškai pritraukti žmonių į karinius dalinius. Tokiu būdu žmonės galės pasirinkti savo specializaciją ar prioritetus atitinkančias brigadas, kurios taip pat savo gretose nori matyti motyvuotus, o ne prievarta mobilizuotus karius.
Būtent ši praktika vis labiau pasiteisina, ypač tarp jaunesnių ar labiau motyvuotų karių, kurie nori išvengti tarnybos daliniuose, pasižymėjusiuose tragiškais, šimtus karių į beprasmius ir mirtinus šturmus pasiuntusiais vadais.
Vasarį publikuota ukrainiečių „InfoSapiens“ apklausa parodė, kad net 52 procentai vengia kovoti dėl baimės pakliūti pas nekompetentingus vadus. Tai keliais procentiniais punktais viršijo baimę pakliūti į rusų nelaisvę ir nedaug skiriasi nuo 64 procentų apklaustųjų, netarnaujančių dėl baimės būti sužalotiems ar nukautiems.
Naujos motyvacijos vedamos rekrutavimo politikos išdava yra šimtai visame Kyjive kabančių reklaminių stendų, raginančių prisijungti prie vienokio ar kitokio dalinio.
Viename metro vagone reklamas transliuojančiame ekrane maisto produktų ir paslaugų reklamas papildo bent trijų skirtingų brigadų atsišaukimai, greta ant sienos kabo dar bent vieno dalinio plakatas.
Vieni jų bando motyvuoti patogia tarnyba – rodomas prie kompiuterių ekranų sėdintis, iš pažiūros, IT srities specialistas. Kiti bando sukelti patriotinius ar menamo vyriškumo jausmus – ginkluotas baikeris iš mūšio lauko išveža jį apsikabinusią moterį.
Mobilizaciją vykdantys pareigūnai neretai yra kovose sužeisti kariai. Jie patys dažnai spaudoje bei socialinių medijų įrašuose pasakoja, kad susiduria su nepagrįsta agresija, bei kaip jiems skaudu matyti bandymus visaip vengti tarnybos.
Viename plačiai paplitusiame įraše matosi, kaip generaliniu direktoriumi prisistatęs asmuo rėkia ant dokumentus patikrinti norėjusių pareigūnų: „Kompanijoje dirba 2 760 žmonių, – ant kario rėkia vyras, į bene kas antrą žodį įterpdamas po keiksmažodį. – O tu karys, eik ir kask [apkasus].“
„Daug tų patriotų nebėra“
Jau išeinant iš metro stoties pasitinka senyvos moterys, dainuojančios patriotiškas dainas. „Niekas nedavė laisvės už dyką“, – traukia jos. Pro šalį eina karys su protezu vietoje kojos, įdeda kupiūrą ir ima nerangiai lipti laiptais aukštyn.
Tą patį spalio 11-osios vakarą pasirodo vaizdo įrašai, kaip dešimtys policijos pareigūnų kartu su kariuomenės atstovais vykdo reidus baruose ir klubuose visoje šalyje.
Po socialines medijas taip pat pasklidę vaizdai, kaip prie „Okean Elzy“, vienos žymios ir karius palaikančios ukrainiečių roko grupės, koncerto durų pareigūnų sulaikomi vyrai. Komentaruose nuomonės išsiskiria – kol vieni kritikuoja nenorą kovoti, kiti ragina saviškiams nesielgti „kaip elgiasi orkai“.
„Ir aš turiu daug pažįstamų ir bendradarbių, kurie kovoja, bet ir daug tų, kurie slepiasi, nevaikšto gatvėse“, – karių palaikymo mitinge sakė Marija Teslenko. Rankose ji laiko plakatą, raginantį nepamiršti jau dvejus su puse metų Rusijos kalėjimuose kankinimus kenčiančių Mariupolio „Azovstal“ gynėjų.
„Daug tų patriotų, kurie buvo pradžioje, jau nebėra, – sakė ji. – Ir nors visi nori gyventi laisvoje Ukrainoje, ne visi pasiruošę už ją kovoti.“
„Tačiau aš negaliu sau leisti vertinti žmonių poelgių“, – pridūrė ji.
