Pasaulyje

2018.12.24 09:58

A. Merkel partietis: kai ES kalba vienu balsu, galime atsakyti į bet kokį iššūkį, net JAV

Vokietija žengia į Angelos Merkel eros pabaigą. Berlyne – daug nežinomybės, kokią politiką formuoti dėl Rusijos agresijos ir jos dujų importo, kaip atsakyti į vis naujus Donaldo Trumpo viražus, kiek remti Emmanuelio Macrono idėjas dėl Europos Sąjungos, kaip rasti pusiausvyrą tarp konfrontacijos su Lenkija bei Vengrija ir jų įtraukimo į europinę politiką.

LRT TELEVIZIJOS laidos „Savaitė“ pašnekovas – valdančiųjų Krikščionių demokratų frakcijos Bundestage atstovas užsienio politikai Juergenas Hardtas. Kaip ir naujoji partijos vadovė, jis linkęs griežčiau kalbėti apie „Nord Stream 2“ vamzdyną ir pabrėžti tvirtus gynybos saitus su Amerika. Kartu – nesikrato didesnio Berlyno vaidmens, jei reikia užtikrinti atsvarą ir Vladimirui Putinui, ir Donaldui Trumpui.

– Vokietija yra patikima partnerė Europos Sąjungoje ir NATO. Manau, esame pirmojoje eilėje, kai kalbama apie daugiašalių struktūrų reformas. Joms iššūkius meta kelios pasaulio šalys – tarptautinei tvarkai iššūkius meta Rusija, bet ir Jungtinių Valstijų prezidentas neįtikintas, kad daugiašaliai sprendimai padėtų Jungtinėms Valstijoms plėtotis ir užsitikrinti ekonominę gerovę.

Todėl mes Europoje ir, visų pirma, Vokietijoje, turime plėtoti daugiašalę tvarką. O tarptautinė teisė turi būti gerbiama. Tai dar ir priežastis, kodėl mes, Vokietija, esame labai įsitraukę Lietuvoje su NATO sustiprintu priešakiniu buvimu.

– Lietuvoje vyksta diskusija dėl užsienio politikos – ar turime laikytis kartu su Europos šerdimi, ar judėti kartu su Amerika. Ką patartumėte?

– Pirmiausia, galime paminėti, kad Jungtinių Valstijų prezidentas šimtu procentų lieka ištikimas pirmtakų politikai dėl Europos saugumo. Dabar turime daugiau Jungtinių Valstijų karių Europos žemėje negu vadovaujant Barackui Obamai. Man tai suteikia komforto dėl saugumo klausimų.

Su Jungtinėmis Valstijomis turime daug diskusijų dėl prekybos reikalų ar klimato politikos, bet dėl saugumo reikalų kliaujamės Amerika, nors ir turime vykdyti savo įsipareigojimus. Bet dėl kitų klausimų – prekybos, klimato – matome Jungtinių Valstijų iššūkį. Todėl Europa turi laikytis kartu. Kai Europos Sąjunga kalba vienu balsu, ypač dėl prekybos, galime atsakyti į kiekvieną iššūkį, netgi į Jungtinių Valstijų.

Youtube stop kadras

– Ar Vokietija gali tapti liberaliojo pasaulio lydere dėl klausimų, dėl kurių Amerika atsitraukia?

– Vokietija niekada nesielgia vienašališkai. Kad ir ką darome dėl užsienio politikos ar Europos politikos, visada siekiame pritarimo iš Prancūzijos, Lenkijos, kitų Europos Sąjungos partnerių, nes manome, kad kartu pasiekiame daugiau. Vokietija galbūt gali puoselėti diskusijas, stimuliuoti mąstymą.

Pavyzdžiui, stiprinti užsienio ir saugumo politikos bendradarbiavimą. Europos gynybinio bendradarbiavimo iniciatyvą visų pirma stūmė Vokietijos vyriausybė. Bet galų gale tai buvo ne Vokietijos projektas Europoje, o Europos Sąjungos projektas, kuriam pritarė 25 iš 28 valstybių narių.

– Išlaidos gynybai. Vokietija nepasiekia NATO standartų ir, dėl koalicijos politikos, neatrodo, kad prie jų priartėtų artimiausioje ateityje. Ar tai problema, kurią Vokietija eksportuoja likusiam NATO?

– Vokietijos vyriausybė nusprendė ir parlamentas pritarė reikšmingai didinti gynybos biudžetą. Išlaidos kitąmet bus dviženkliu skaičiumi didesnės negu šiemet, šiemet jos gerokai didesnės nei pernai. Rimtai priartėjome prie 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

Diskusija tebevyksta, nes mūsų koalicijos partneriai socialdemokratai kur kas skeptiškesni dėl gynybos išlaidų negu krikščionys demokratai, bet matome iššūkių Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms, dėl kurių reikia leisti pinigus, ir tai darysime. Tačiau per naktį to nepadarysime.

– Rusija. Ar krikščionių demokratų partija ir apskritai Berlynas gali suformuluoti, ko siekiama dialogu su Rusija?

– Turime laikytis kartu dėl jos agresyvumo Ukrainos atžvilgiu, dėl to, ką ji daro padėdamas diktatoriui Basharui al-Assadui ir, ko gero, dėl padėties Irane. Bet yra ir sričių, kur Rusija ir Vakarų pasaulis turėtų bendrą interesą. Ten reikia dialogo. Bet į agresyvų elgesį Europoje atsakyti reikia sankcijomis, kaip ir padarėme, ir dabar jos vėl pratęstos 6 mėnesiams.

Reuters/Scanpix nuotr.

O dėl padėties Azovo jūroje – turime svarstyti, jei Normandijos formato derybos nepasieks teigiamų rezultatų per artimiausias dienas ir savaites, ką galėtume padaryti dar, kad padidintume spaudimą Rusijai grįžti prie tarptautinės teisės.

– „Nord Stream 2“. Naujoji jūsų partijos lyderė yra skeptiškesnė dėl vamzdyno. Bet ar yra koks nors realus šansas, kad jis nebus nutiestas?

– Neturėtume per daug priklausyti nuo rusiškų dujų. Todėl klausimas, kiek Rusijos dujų turėtų būti Europos vamzdynuose. Atsakant į šį klausimą – tie, kas investuoja į „ Nord Stream 2“, turėtų pasvarstyti, ar ši investicija atneš pelno, ar ne. Nes jei ateityje nuspręsime nepirkti tiek papildomų dujų, kiek dabar reikia pramonei, „Nord Stream 2“ gali tapti nuostolingas. Tai privačios investicijos ir privatūs investuotojai turėtų susimąstyti, kad jos gal nebus tokios pelningos kaip jie manė.

O šiaip – juk galų gale pagrindinis tikslas yra gerinti padėtį su Rusija. Rusiškos dujos yra geros ir pigios. Ir jei nebijosime būti per daug nuo jos priklausomi, nes ja pasitikėsime, tuomet rusiškos dujos gali būti geriausios ir pigiausios prieinamos. Bet dabartinėje padėtyje, manau, turime atsižvelgti, kad tai geopolitinis klausimas, kad Rusija ir Maskva į šį projektą žiūri kaip į geopolitinį.

– Viktoras Orbanas. Kokio dydžio tai problema jums kaip Europos liaudies partijos, centro dešinės partijų šeimai?

– Dabar – pasakyti, kad Vengrija neatitinka Europos Sąjungos ir principų yra nesąžininga, nes tyrimas tebevyksta. Mano akimis, prie klausimo reikia grįžti, kai Europos Komisija pateiks ataskaitą, ne anksčiau. Europos liaudies partija, mano akimis, labai plati – nuo krikščionių demokratų Liuksemburge ar Nyderlanduose iki V. Orbano. Ir tai jos stiprybė, nes negalime Europą integruoti labiau negu kitos politinės partijos.