Pasaulyje

2018.12.31 06:47

Kinijos socialinio kredito sistema – orveliškas komunistų išlikimo scenarijus

Kinijos miestuose bandoma socialinio kredito sistema, kai pagal gyventojų elgesį sudaromas jų reitingas. Kuo žemesnis žmogaus patikimumo reitingas, tuo prastesnes paslaugas jis gauna. Politologas Konstantinas Andrijauskas aiškina, kad kinams saugumas svarbiau už laisves, tad jie gali tokioje sistemoje įžvelgti privalumų. Visgi pasigilinus, kaip sistema leidžia kontroliuoti nepaklusniuosius, orveliškas scenarijus darosi akivaizdus.

Viešai apie socialinio kredito sistemą Kinijoje pradėta kalbėti 2014 m. Sistema kuriama šią šalį valdančios komunistų partijos (KKP) frazės pagrindu: vieną kartą nepatikimas – visada ribojamas. Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento K. Andrijausko, valdžia tuomet pabrėžė ir sistemos naudą visuomenei.

Apsaugoti ar kontroliuoti?

Pasak eksperto, argumentai buvo pakankamai universalūs, kokius naudotų bet kuri valdžia: kad tai daroma visuomenės interesų ir saugumo labui, siekiant, kad žmonės vieni kitų neapgaudinėtų, būtų nuoširdūs, išmoktų bendravimo ir pasitikėjimo kultūros. Esą siekiama skatinti padorų, gerą, visuomeniniu ir kultūriniu požiūriu priimtiną elgesį ir kartu – pradėti kovoti su negatyviau vertintinomis tendencijomis, tokiomis kaip apgavystės, pagalbos aplinkiniams žmonėms trūkumas ir pan.

Nors dar nėra iki galo aišku, kaip veikia ar veiks ši sistema, pranešama, kad vertinama tiek žmogaus finansinė veikla, tiek politiniai jo pasisakymai.

K. Andrijauskas pasakoja, kad socialinio kredito sistemoje bandoma atsižvelgti į labai daug dalykų, tarp jų, pavyzdžiui, vadinamąjį kreditavimo reitingą – ar žmogus ėmė paskolą, ar atidavė laiku. „Iš pirmo žvilgsnio lyg ir logiška. Bet vertinami ir kiti dalykai – tarkime, kiek laiko kalbate telefonu, kiek laiko praleidžiate, žaisdamas kompiuterinius žaidimus“, – aiškina politologas.

Reuters/Scanpix nuotr.

Pasak jo, bene labiausiai tarptautinė bendruomenę, žmogaus teisių aktyvistus, neramina klausimai, susiję su politinės veiklos, protestų forma ir pan. „Tarkime: Ar pasirašėte kada nors kokią nors peticiją? Ar dalyvavote kokiame nors pikete ar nesankcionuotoje akcijoje – tokius dalykus norima fiksuoti kaip bendro žmogaus profilio dalį“, – atkreipia dėmesį K. Andrijauskas.

Kinai gali įžvelgti naudą

Šiems duomenims surinkti ir susisteminti pasitelkiami sudėtingi algoritmai. Žiniasklaidoje pranešama, kad milijonams kinų dėl prasto reitingo jau buvo uždrausta nusipirkti tarpmiestinių lėktuvų ir traukinių bilietų.

Kalbama ir apie tai, jog gyventojai, įvertinti kaip nepatikimi, gaus prastesnes skolinimosi sąlygas, negalės savo vaikų leisti į geresnes mokyklas. Tuo metu turintiems gerą reitingą bus suteiktos privilegijos – pavyzdžiui, jie galės viešbučio kambarius užsisakyti be užstato. Pranešama, kad netgi bus iškeliami jų profiliai pažinčių programėlėse ar portaluose.

K. Andrijauskas pastebi, kad dalis kinų nori dalyvauti tokioje sistemoje. Tai lemia kitokios visuomenės nuostatos nei tos, kurios pastebimos vakaruose.

Ekspertas aiškina, kad individo laisvės Kinijoje nėra tokios plačios kaip vakarų pasaulyje. Bet iš kitos pusės, ir Kinijos kultūra, ir daugelio žmonių nuostatos apie tai, koks yra jų pačių santykis su valstybe yra visiškai kitokie nei vakaruose.

AFP/Scanpix nuotr.

„Tie dalykai, kuriuos mes vertiname kaip akivaizdžią grėsmę mūsų laisvei, gali būti visai kitaip vertinami Kinijoje, kuri kai kuriais atvejais labiau akcentuoja savo saugumą ar gerovę“, – sako K. Andrijauskas. Pasak jo, tai reiškia, kad nemaža dalis Kinijos visuomenės, puikiai suprasdama tokios sistemos logiką ir veikimo principus, nori joje dalyvauti. Ypač tikėtina, kad visuomenė palaikys socialinio kredito sistemą, jeigu tikrai pamatys jos teigiamą poveikį, gebėjimą iš tiesų paremti ir paskatinti gerą elgesį.

Orveliškas scenarijus

Pasak K. Andrijausko, norint suprasti, į ką dabar bandoma socialinio kredito sistema gali išvirsti po kelerių metų, verta atkreipti dėmesį į Sindziango uigurų autonominį regioną. Istoriškai jame gyvena tiurkų musulmonų etninės grupės ir Kinijos valdžiai ten visada iškildavo daug iššūkių. Nemaža dalis vietos gyventojų nelabai nori būti Kinijos (bent jau tokios, kokia ji yra dabar) sudėtyje.

Politologo teigimu, tai, ką Kinija Sindziango uigurų regione įgyvendina per pastaruosius keletą metų, galima pagrįstai vadinti policine valstybe. Technologijos šiame procese vaidina kertinį vaidmenį. K. Andrijauskas pasakoja, kad uigurai yra ne tik raginami, bet verčiami į savo išmaniųjų telefonų operacines sistemas įsidiegti programas, kurios skenuoja visą jų telefonų turinį – nuo nuotraukų iki žinučių, tinklalapių, kuriuose yra lankomasi. Jeigu paaiškėtų, kad tokias praktikas šalies valdžia yra nusiteikusi taikyti visos šalies mastu, orveliškas scenarijus pasidarys dar akivaizdesnis“, – sako ekspertas.

Reuters/Scanpix nuotr.

Sindziango uigurų autonominiame regione ypatingas vaidmuo tenka ir vaizdo kameroms, kurios, pasak valdžios atstovų, aprėpia visą plotą, toli pažengusi yra ir veido atpažinimo funkcija. Žiniasklaidoje taip pat pranešama apie vadinamąsias perauklėjimo stovyklas, kurias kai kurie apžvalgininkai vadina šių laikų koncentracijos stovyklomis. Tiek jose, tiek diegiant socialinio kredito sistemą, svarbu įsprausti žmogų į valdžiai palankius rėmus.

Pasak K. Andrijausko, ilguoju laikotarpiu būtent auklėjamoji funkcija paaiškina socialinio kredito projektą. Valdžia kuria tam tikrus elgesio modelius, kuriuos mato kaip leistinus, o kitus palengva draus – taip žmonės bus įsprausti į tam tikrus elgesio rėmus. Eksperto teigimu, tai betarpiškai susiję su valdančosios KKP siekiais išlikti valdžioje ir tapti ilgiausiai pasaulyje valdančia komunistų partija.

Pagal Kinijos valdžios planus, socialinio kredito sistema visoje šalyje turėtų veikti jau 2020 m. Pasak K. Andrijausko, tai sunkiai pasiekiama, nes pareikalautų itin didelių išteklių. Tačiau, politologo teigimu, iki 2021 m. didmiesčiuose ir tokiuose jautriuose regionuose kaip Tibetas sistema jau veiks.

Parengė Galina Vaščenkaitė