Pasaulyje

2018.12.20 18:52

V. Putinas: Rusija palaiko Donbaso gyventojus, „kad jų galutinai nesutraiškytų“

Galina Vaščenkaitė, LRT.lt2018.12.20 18:52

Ketvirtadienį vykusioje Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos konferencijoje, kaip ir tikėtasi, nemažai dėmesio sulaukė ir Ukraina. Kremliaus propagandos ruporų daug kartų jau kartotas žinutes apie Kijevo „provokacijas" žurnalistai ir tiesioginės transliacijos žiūrovai turėjo galimybę išgirsti ir iš paties Rusijos prezidento lūpų.

Apie vieningą Ukrainos stačiatikių bažnyčią: „protu nesuvokiama“

Kalbėdamas apie „stačiatikių skilimą“, V. Putinas pareiškė, kad tai, kas vyksta – „protu nesuvokiama“. Esą Ukrainoje valstybė tiesiogiai kišasi į bažnyčios reikalus. Anot V. Putino, tarp Rusijos ir Ukrainos stačiatikių Bažnyčių tebuvo dvasinis ryšys, o dabar situacija keičiasi – reikia suprasti, kad Ukrainos stačiatikiai bus valdomi iš Stambulo, o gal ir iš Kijevo pasaulietinės valdžios koridorių.

Rusijos prezidentas apkaltino Konstantinopolio patriarchą Baltramiejų, kad „organizavo Bažnyčios skilimą“ vedinas finansinių interesų, o Ukrainos valdžiai šis procesas, anot V. Putino, buvo būtinas rengiantis artėjantiems rinkimams.

LRT.lt primena, kad suvienyti stačiatikius ir įkurti nepriklausomą (autokefalinę) stačiatikių bažnyčią Ukrainoje siekta nuo nepriklausomybės pradžios. Šios pastangos suintensyvėjo prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą. Proveržis įvyko šiemet, tarpininkaujant šalies prezidentui P. Porošenkai ir padedant Konstantinopolio patriarchui Baltramiejui, kuris pradėjo autokefalijos suteikimo Ukrainos stačiatikiams procedūrą. Spalį Konstantinopolis panaikino Ukrainos stačiatikių formalų pavaldumą Maskvos patriarchatui ir Ukrainos stačiatikiai tapo pavaldūs Konstantinopoliui. Gruodžio 15 d. įkurta vieninga Ukrainos stačiatikių Bažnyčia, tikimasi, kad 2019 m. sausio 6 d. ji iš Konstantinopolio gaus oficialų autokefaliją patvirtinantį dokumentą – Tomosą.

Apie įvykius Kerčės sąsiauryje: „Nereikia provokacijų“

"Ukrainos valdžia, siųsdama savo laivus į Kerčės sąsiaurį tikėjosi, kad kažkas iš šių jūreivių žus", – metinės spaudos konferencijos metu paklaustas apie incidentą su Ukrainos laivais Kerčės sąsiauryje pareiškė Rusijos prezidentas V. Putinas. Jis pridūrė, kad taip nenutiko ir esą dėl to dabar Ukrainos valdžia yra nepatenkinta.

SIPA/Scanpix nuotr.

Rusijos laikraščio „Izvestija“ žurnalistas pasiteiravo apie konfliktą Kerčės sąsiauryje – koks likimas laukia sulaikytų ukrainiečių, ar prezidentas nemano, kad Ukrainos „provokacija“ Kerčės sąsiauryje pavyko.

V. Putinas pagyrė žurnalistą už tai kad įvykius Kerčės sąsiauryje pavadino Ukrainos provokacija – „tai jau gerai“, pareiškė Rusijos prezidentas. Bet provokacijos – blogai, pridūrė jis.

Anot V. Putino, „provokacijos“ Ukrainai reikėjo, kad pakiltų „vieno iš kandidatų į prezidentus“ reitingai.

„Aišku, Ukrainoje rinkimai, jie turi aštrinti situaciją, kad kiltų vieno iš kandidatų reitingai“, pareiškė V. Putinas, aiškiai leisdamas suprasti, kad turi omenyje Ukrainos prezidentą Petro Porošenką.

„Bet kam to reikėjo – nereikia provokacijų“, ramiu balsu dėstė V. Putinas. „Ar pavyko – nežinau, žvelgiant į reitingų pokyčius, gal ir pavyko – Petro Porošenkos reitingas kiek paaugo“, – toliau savo propagandos ruporų jau ištrimituotą leitmotyvą kartojo V. Putinas. Tačiau, pabrėžė jis, tai buvo padaryta šalies interesų sąskaita, o tai, anot Rusijos prezidento, blogas būdas reitingams kelti.

Sulaikytų ukrainiečių jūreivių likimą spręs teismas, pridūrė V. Putinas.

Ukrainiečių žurnalistui – patyčios ir pasakėlė apie gerą Rusiją

Gavęs žodį ir išklausęs ironiškų kaltinimų, kad tuoj sukels eilinę provokaciją ir skandalą, ukrainiečių naujienų agentūros „Unian“ specialusis korespondentas Maskvoje paklausė V. Putino, kiek pinigų šis išleidžia okupuotam Donbasui bei kokiomis sąlygomis Rusija sutiktų iškeisti suimtus ukrainiečių jūrų laivyno karius į Ukrainoje kalinamus Rusijos piliečius. „Unian“ korespondentas taip pat teiravosi, ar Rusijos ir Ukrainos dialogas taps įmanomas tik tuomet, kai V. Putinas „pakeis darbo vietą“.

SIPA/Scanpix nuotr.

„O kas įvedė ekonominę blokadą Donbasui – juk ne Rusija, o Ukrainos valdžia. Ir tai jie padarė prieš žmones, kuriuos laiko savo šalies piliečiais. Ir jie šaudo į tuos žmones“, – pasipylė V. Putino tirada prieš Kijevą. Anot Rusijos prezidento, jo šalis palaiko ir toliau palaikys Donbaso gyventojus, esą, kad jų „galutinai nesutraiškytų".

„Politinio pobūdžio klausimų sprendimas naudojant jėgą neįmanomas“, – pridūrė V. Putinas.

Jis taip pat pareiškė, kad Rusija suinteresuota, kad Ukrainoje būtų taika, o santykiai tarp dviejų šalių kažkada vėl taps normalūs, bet tai esą nenutiks tol, kol Ukrainos valdžioje – rusofobai.

V. Putinas pridūrė, kad klausimas dėl ukrainiečių jūreivių iškeitimo į Ukrainoje kalinčius Rusijos piliečius buvo keliamas ne kartą, bet tai įmanoma tik po to, kai bus „uždaryta" suimtų ukrainiečių baudžiamoji byla.

LRT.lt primena, kad lapkričio 25 d. Rusijos pajėgos apšaudė ir perėmė tris Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivus šiems Kerčės sąsiauriu mėginant iš Juodosios jūros grįžti į Azovo jūrą. 24 ukrainiečių laivų įgulų nariai lieka suimti. Vakarai vieningai pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą Kerčės sąsiauryje – kaip ir jau beveik penkerius metus trunkančią Kremliaus agresiją Donbase bei neteisėtą Krymo aneksiją.

V. Putino logika: vakarų sankcijos dėl Krymo neigia pačią aneksiją

Televizijai „Euronews“ pasiteiravus dėl Krymo militarizacijos, V. Putino atsakymas nenustebino. „Savo teritorijoje turime teisę stiprinti gynybą taip, kaip manome esant reikalinga mūsų saugumui užtikrinti“, – dar kartą pakartojo Rusijos prezidentas, pabrėždamas, kad tas pats principas, jo įsitikinimu, taikytinas ir Krymui, „kurio gyventojai pasisakė už prisijungimą prie Rusijos Federacijos“. Be karinių pajėgumų Rusija esą plėtoja ir pusiasalio infrastruktūrą, pridūrė V. Putinas.

SIPA/Scanpix nuotr.

Beje, kiek anksčiau tos pačios spaudos konferencijos metu, V. Putinas pats pasiūlė, kad klausimą užduotų kitas asmuo, rankose laikęs lentelę su užrašu „Krymas“. Šis paprašė prezidento patikslinti, ką jis turintis omenyje, sakydamas, kad vakarų taikomi apribojimai veikia pirmiausia pačius Krymo gyventojus.

Štai į šį klausimą V. Putinas pateikė virtuozišką atsakymą. Anot jo, jei Krymas aneksuotas ar, kitaip tariant, užimtas jėga, kaip „tvirtina“ vakarai, tai Krymo gyventojai juk niekuo nekalti ir neturėtų nukentėti. Bet štai vakarai prieš juos esą įvedė sankcijas – jie negali išvažiuoti, gauti vizų, atlikti finansines operacijų, dėstė V. Putinas. „Vadinasi, tos sankcijos įvestos už kažką – taip gautųsi, kad už tai, kad žmonės balsavo referendume“, – išvedžiojo Rusijos prezidentas ir priėjo prie neva logiškos išvados: vakarų šalys pripažįsta, kad Krymas prijungtas prie Rusijos Federacijos remiantis balsavimo rezultatais, o ne aneksijos būdu.

Ketvirtadienį Rusijos prezidentas V. Putinas organizavo metinę didžiąją spaudos konferenciją, kuri prasidėjo kiek po vidurdienio Maskvos (11 val. – Lietuvos) laiku ir šiemet truko 3 val. 45 min.

Metinių spaudos konferencijų tradiciją V. Putinas pradėjo 2001 m. Kasmet į jas susirenka žurnalistai iš atokiausių šalies kampelių, nemažai jų – su iš anksto suderintais ir prezidentui palankiais klausimais. Konferenciją tiesiogiai transliuoja net kelios Rusijos televizijos. Rusijos valstybinis TV kanalas „Rossija 24“ praneša, kad akredituotis leista ir visiems norintiems užsienio naujienų agentūrų ir žiniasklaidos priemonių atstovams.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt