Pasaulyje

2018.12.20 16:43

V. Putinas: Vakarai puola Rusiją, nes bijo jos galios augimo

„Tegu paskui necypia, kad mes siekiame pranašumo – mes tik išlaikome paritetą. Mes užtikrinsime savo saugumą – žinome, kaip tai daryti“, – pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsakydamas į žurnalisto klausimą apie branduolinio karo pavojų ir JAV ketinimą trauktis iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF). Kaip jau įprasta, Vakarų šalis V. Putinas apkaltino „rusofobija" ir atakomis prieš Rusiją, nes Vakarai neva bijo augančios jos galios.

Ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas surengė metinę didžiąją spaudos konferenciją. Spaudos konferencija prasidėjo kiek po vidurdienio Maskvos (11 val. – Lietuvos) laiku ir truko beveik 4 valandas.

JAV Sirijoje veikė nelegaliai"

„Chicago Tribune" žurnalistas teiravosi V. Putino apie jo požiūrį į JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą, kad JAV išveda savo karius iš Sirijos, nes pergalė prieš „Islamo valstybę" (IS) šioje šalyje jau pasiekta.

V. Putinas pritarė D. Trumpui, kad Sirijoje pasiekta esminių pergalių prieš IS, tačiau pareiškė, kad JAV karių išvedimą vertinti, jo nuomone, kol kas per anksti. Rusijos prezidentas priminė, kad panašių JAV pareiškimų būta ir dėl Afganistano, tačiau ten padėtis nepasikeitė.

Be to, V. Putinas nepraleido progos dar kartą pabrėžti, neva JAV kariai Sirijoje yra nelegaliai ir be jokios būtinybės, tad tikrai būtų teisinga juos iš ten išvesti. Rusijos prezidentas priminė, kad Rusija, Turkija ir Iranas palaiko dialogą su Sirijos valdžia ir leido suprasti, kad mielai tęstų šį dialogą be Jungtinių Valstijų.

Paprašytas pakomentuoti Rusijos poziciją dėl situacijos Afganistane ir derybų su talibais, V. Putinas priminė, kad Afganistano valdžia kontroliuoja ne daugiau nei trečdalį šalies teritorijos, todėl, Rusijos prezidento nuomone, derybos su Talibanu, ko gero, neišvengiamos.

"Mes ne prieš situacijos sureguliavimą, bet to turi kartu siekti visos suinteresuotos situacijos dalyvės", – pareiškė V. Putinas. Rusijos pozicijos atspirties taškas – kad visos politinės jėgos ir etninės grupės regione galės sutarti, o Maskva padės to pasiekti, aiškino Rusijos prezidentas.

Vakarai „puola" Rusiją, nes „bijo jos galios augimo"

Paklaustas apie Rusijos ir Jungtinės Karalystės santykius ir galimą „Brexito" poveikį Rusijai, V. Putinas pareiškė, kad „Brexito" poveikis jo šaliai bus minimalus ir netiesioginis, o štai santykiai su Jungtine Karalyste atsidūrė aklavietėje.

Anot V. Putino, kaltindama Kremlių S. Skripaliaus ir jo dukters apnuodijimu, Jungtinė Karalystė siekė pakenkti Rusijos reputacijai. Kaip jau įprasta, apversdamas situaciją aukštyn kojom, V. Putinas pareiškė, kad tai Londono atsakas į Skripalių apnuodijimą buvo politizuotas ir rusofobiškas, o Skripalių apnuodijimas – tik pasiteisinimas surengti eilinę „ataką" prieš Rusiją. „Nebūtų buvę Skripalių – būtų sugalvoję kažką kita", – pareiškė V. Putinas.

Rusijos prezidento įsitikinimu, tiek Jungtinė Karalystė, tiek vakarai teturi vieną tikslą: sutrukdyti Rusijai didinti galią, siekiant išvengti galimos konkurencijos. Esą ir Vakarų sankcijos tėra atsakas į augančią Rusijos galią pasaulyje, bet prezidento įsitikinimu, prie sankcijų Rusija jau prisitaikė – nuo sankcijų šalies ekonomika esą nukentėjo dvigubai mažiau nei nuo 2008-2009 m. pasaulinės finansų krizės.

Per visą istoriją Rusijai esą buvo taikomi vienokie ar kitokie apribojimai, aiškino šalies prezidentas. Rusijos konkurencingumas didėja, su ja tenka „skaitytis", o to daryti vakarams neva labai nesinori, savo įvykių versiją dėstė V. Putinas ir pridūrė, kad Rusijai neįdomu, kam ko norisi – ji siekianti užtikrinti savo tautos interesus ir toliau tą darysianti.

„Ar jūs tikrai norite valdyti pasaulį?", – V. Putino paklausė „Wall Street Journal", teiraudamasis reakcijos apie Vakarų nuogastavimus dėl Rusijos grėsmės bei apie pačios Rusijos užsienio politikos tikslus. V. Putinas pareiškė, kad svarbiausias tikslas – užtikrinti Rusijos vystymąsi ir užimti deramą, šalies vertą vietą pasaulyje.

„Mes žinome, kur yra štabas, kuris bando valdyti pasaulį. Jis ne Maskvoje", – pareiškė V. Putinas ir pridūrė, kad „Rusija, mėginanti valdyti pasaulį" – tai klišė, kurią [Vakarų lyderiai] naudoja savo asmeniniais politiniais tikslais.

Paklaustas, ar galimas jo susitikimas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, V. Putinas atsakė, kad nežino, tačiau jie turėtų apie ką pasikalbėti. Tarp galimų temų Rusijos prezidentas paminėjo Siriją, Šiaurės Korėją ir dvišalius santykius.

V. Putinas pridūrė, kad tikisi, jog santykiuose su Vakarais dugnas jau pasiektas ir kad Rusija pasirengusi „čia pat" imtis plėtoti dvišalius santykius su JAV. Tačiau čia pat Rusijos vadovas pažėrė kritikos anglosaksų pasauliui: štai pasikeitė JAV Kongreso sudėtis – lauk naujų atakų prieš prezidentą D. Trumpą, kurio pergalės rinkimuose ir taip esą nenorima pripažinti. Jungtinėje Karalystėje – "Brexitas", o jo nenorima pripažinti, piliečių referendume išsakytos valios nenorima vykdyti, vardijo V. Putinas.

AFP/Scanpix nuotr.

V. Putino dėmesio sulaukė ir Prancūzija bei joje vykstantys protestai. Savo šalies žurnalistams Rusijos prezidentas nepraleido progos papasakoti, kaip  vargšai paryžiečiai priversti kraustytis į priemiesčius, nors klausiama buvo ir apie gyvenimo sąlygas pačioje Rusijoje.

Pasak Rusijos prezidento, Prancūzijos valdžia sąmoningai didina benzino kainas, kad perskirstytų išteklius kitiems sektoriams – pvz., saulės ar vėjo energetikai. Žmonėms tokios reformos nepatinka, dėstė V. Putinas. O štai Rusijoje, anot jo, kainos augo dėl pasaulinių tendencijų naftos rinkoje. Ir Rusijos valdžia neva iškart ėmėsi priemonių, kad kovotų su kainų augimu.

Rusiją ginkluotis esą verčia JAV

Branduolinio karo pavojus kažkaip užtušuojamas, grėsmė ne pakankamai vertinama, pareiškė V. Putinas metinės spaudos konferencijos metu. O juk toks konfliktas gali nulemti ištisos civilizacijos žūtį, pridūrė jis.

Taip V. Putinas atsakė į žurnalisto klausimą apie branduolinio karo grėsmę, esą Vakarų žiniasklaidai jau piešiant tokio karinio konflikto scenarijus. „Kaip prezidentas, kaip jūs mus nuraminsite?“, klausė televizijos „Pirmas kanalas“ žurnalistas.

„Dabar stebime sulaikymo sistemos griūtį“, – pareiškė V. Putinas. Anot jo, JAV pasitraukimas iš priešraketinės gynybos susitarimo su Rusija lėmė, kad Rusijai teko kurti ginklus, kurie pajėgūs įveikti priešraketines gynybos sistemas.

„Tegu paskui necypia, kad mes siekiame pranašumo – mes tik išlaikome paritetą. Mes užtikrinsime savo saugumą – žinome, kaip tai daryti“, – pareiškė V. Putinas.

Vėliau, atsakydamas į žurnalisto iš Japonijos klausimą apie taikos susitarimo tarp Rusijos ir Japonijos likimą, V. Putinas ir vėl grįžo prie JAV, pabrėždamas, kad Vašingtonas jau telkia savo pajėgas Japonijoje. Rusijos prezidentas pareiškė, esą jam neaiškūs JAV ir Japonijos karinio bendradarbiavimo principai, kuriems neva nepritaria patys japonai.

Rusija "neturi iliuzijų", kad JAV priešraketinės gynybos sistemos, dislokuojamos, be kita ko ir Japonijoje, tėra gynybinio pobūdžio, pareiškė V. Putinas. Pasak jo, priešraketinės sistemos gali būti sinchronizuojamos su puolamaisiais ginklų kompleksais.

LRT.lt primena, kad JAV paskelbė apie ketinimą trauktis iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF), pasirašytos dar Šaltojo karo laikais su Sovietų Sąjunga, nes Rusija šios sutarties nesilaiko. Tiesa, kol kas Vašingtonas oficialiai iš šios sutarties nepasitraukė, o davė laiko Kremliui įgyvendinti sutarties reikalavimus. Maskva į tai anksčiau atsakė, kad kurs naujas raketas.

Rusija turi patekti į „kitą šalių lygą“ pagal ekonomikos išsivystymą

Savo trumpame įžanginiame pasisakyme, apibendrindamas 2018 metus, Rusijos vadovas trumpai apžvelgė tik šalies ekonomikos statistiką. Pasak V. Putino, šalis turi patekti į „kitą šalių lygą“ pagal ekonomikos išsivystymo lygį. Kaip tai ruošiamasi padaryti – neaišku.

Įžanginiame pasisakyme V. Putinas apibendrino 2018-uosius metus susitelkdamas vien į šalies ekonomikos statistiką. Prezidentas pareiškė, kad per šių metų sausį–spalį šalies BVP išaugo 1,7 proc., pramonės augimas buvo 2,9 proc ir iki metų pabaigos turėtų pasiekti 3 proc.

Pasak V. Putino, auga investicijos, prekybos apimtys. Nedaug, bet visgi bent 0,5 proc. esą išaugo ir realios gyventojų pajamos, o atlyginimai pakilo 7,4 proc.

Reuters/Scanpix nuotr.

Infliacija, prezidento teigimu, išlieka patenkinama – metų pabaigoje ji turėtų kiek viršyti nacionalinio banko prognozes ir siekti 4,1 proc. Pasak Rusijos prezidento, fiksuotas teigiamas prekybos balansas.

Atsakydamas į valstybinės TASS naujienų agentūros žurnalistės klausimą apie ateities planus šalies ekonomikai ir nacionalinių projektų įgyvendinimą, V. Putinas pareiškė, kad būtinas „proveržis“.

Vienas iš žurnalistų pastebėjo, kad šie rodikliai nors ir pozityvūs, toli gražu neužtikrina „ekonomikos proveržio“, apie kurio poreikį kalba pats V. Putinas. Iš esmės per pastaruosius 10 metų Rusijos ekonomika teauga po 1 proc. – o tai iš esmės yra stagnacija. Žurnalistas taip pat klausė, ar prezidentas patenkintas premjeru Dmitrijumi Medvedevu ir jo komanda.

V. Putinas išsisuko nuo abiejų klausimų tik pakartojęs savo mėgstamą frazę, kad Rusija turi patekti į „kitą šalių lygą“ pagal ekonomikos išsivystymo lygį, tačiau nepateikė konkretaus atsakymo, kaip tai ruošiamasi padaryti. Tik dar kartą žurnalistui pakartojus klausimą apie D. Medvedevo vyriausybę V. Putinas ištarė trumpą „taip“.

Ketvirtadienį Rusijos prezidentas V. Putinas surengė metinę didžiąją spaudos konferenciją. Rusijos valstybinės žiniasklaidos duomenimis, į ją užsiregistravo rekordinis žurnalistų skaičius – daugiau nei 1700.

Spaudos konferencija turėjo prasidėti vidurdienį Maskvos (11 val. – Lietuvos) laiku, tačiau, kaip įprasta renginiams ir net susitikimams, kuriuose dalyvauja V. Putinas, – vėlavo. Šiemet prezidento didysis susitikimas su žiniasklaida truko 3 val. 45 min. Ilgiausiai tokia spaudos konferencija truko 2008 m. – net 4 val. 40 min.

Metinių spaudos konferencijų tradiciją V. Putinas pradėjo 2001 m. Kasmet į jas susirenka žurnalistai iš atokiausių šalies kampelių, nemažai jų – su iš anksto suderintais ir prezidentui palankiais klausimais. Konferenciją tiesiogiai transliuoja net kelios Rusijos televizijos. Rusijos valstybinis TV kanalas „Rossija 24“ praneša, kad akredituotis leista ir visiems norintiems užsienio naujienų agentūrų ir žiniasklaidos priemonių atstovams.

Šiemet žurnalistų paprašyta nesinešti didesnių nei A3 formato plakatų, kuriais anksčiau žurnalistai mėgindavo patraukti prezidento dėmesį. Dalyvaujantiems žurnalistams liepta išjungti mobiliuosius telefonus ir uždrausta naudotis radijo ryšio priemonėmis.