Atsistatydina Belgijos premjeras Charles Michelis – apie tai jis paskelbė praėjus mažiau kaip 2 savaitėms po to, kai dėl nesutarimų migracijos klausimais iš valdančiosios koalicijos pasitraukė pagrindinis partneris Belgijos flamandų nacionalistų partija ir Ch. Michelis liko vadovauti mažumos vyriausybei.
Nuo 2014 m. premjero pareigas ėjęs liberalių pažiūrų Ch. Michelis prarado Naujojo flamandų aljanso paramą dėl to, kad palaikė Jungtinių Tautų migracijos paktą. Prieš porą dienų Briuselio centre vyko prieš šį paktą nukreiptos demonstracijos, peraugusios į riaušes.
Per diskusijas parlamente opozicinės partijos atsisakė pasiūlyti paramą ir leisti Ch. Michelio vyriausybei dirbti iki rinkimų kitų metų gegužę, todėl premjeras paskelbė atsistatydinantis.
Teisiškai neprivaloma JT sutartis, turinti skatinti bendrą tarptautinės bendruomenės požiūrį į migrantų srautus, tapo parankiu taikiniu prieš imigrantus nusistačiusioms Europos partijoms.
Premjeras apie savo atsistatydinimą paskelbė po to, kai Briuselyje per sekmadienį vykusį tūkstantinį mitingą prieš JT migracijos paktą kilo neramumų, kuriuos malšinti teko policijai.
„Priėmiau sprendimą atsistatydinti ir ketinu nedelsdamas susitikti su karaliumi“, – po diskusijų parlamente apie galimą balsavimą dėl nepasitikėjimo ministru pirmininku įstatymų leidėjams pareiškė Ch. Michelis.
Po to su premjeru susitiko karalius Philippe`as, tačiau prieš nusprendžiant, ar priimti Ch. Michelio atsistatydinimą, monarchui dar prireiks konsultacijų, sakoma rūmų pranešime.
Žemės ūkio ministras Denisas Ducarne`as iš Ch. Michelio liberaliosios partijos MP, kritikavo kairįjį sparną ir žaliuosius, kad jie, užuot bendradarbiavę, rizikuoja sukelti „mūsų šalyje paralyžių ir krizę“.
Flamandų nacionalistų partija N-VA, vadovaujama įtakingo Antverpeno mero Barto de Weverio, iškėlė politinių reikalavimų, kuriuos premjeras laikė „nepriimtinais“, tarp jų ir dėl galimo konstitucijos keitimo.
Liberalių pažiūrų premjeras tvirtai gynė Marakeše patvirtintą JT migracijos paktą ir tvirtino, kad šis dokumentas suteikia „galimybę geresniam Europos ir tarptautiniam bendradarbiavimui“.
Iš pradžių paktą palaikė visos keturios Belgijos koalicijos partijos, tačiau spalio pabaigoje N-VA pakeitė savo nuomonę, o sekmadienį, prieš pat premjerui išvykstant į Maroką pasirašyti JT pakto, flamandų nacionalistai pasitraukė iš valdančiosios koalicijos.
Belgijos istorijoje būta nesutarimų tarp turtingesnių olandiškai kalbančių flamandų šalies šiaurėje ir prancūzakalbių buvusiame pramonės centre pietiniame Valonijos regione.
Tai prisidėjo prie politinio nestabilumo šalyje. Belgija yra ilgiausiai be vyriausybės gyvenusi šiuolaikinės Europos valstybė: 2010–2011 metais belgų vyriausybės nepavyko suformuoti net 541 dieną.
