Pasaulyje

2018.12.15 16:52

„Geltonosios liemenės“ vėl išėjo į gatves, jau kilo susirėmimų

BNS 2018.12.15 16:52

Centrinėje Paryžiaus dalyje šeštadienį įvyko susirėmimų tarp protestuotojų ir policijos, Prancūzijoje penktą savaitgalį iš eilės vykstant „geltonųjų liemenių“ judėjimo protestams.

Riaušių policija paleido nedidelį kiekį ašarinių dujų, kad išsklaidytų protestuotojų grupes, patraukusias šoninėmis gatvelėmis iš garsiojo Eliziejaus Laukų bulvaro. Kai kuriomis šių gatvių vis dar vyko eismas.

Prancūzijos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad šeštadienį į gatves išėjusių „geltonųjų liemenių“ judėjimo protestuotojų apie vidurdienį buvo 33,5 tūkst. – perpus mažiau nei prieš savaitę (77 tūkst.).

Per ankstesnius protestus protestuotojai daužė parduotuvių vitrinas bei degino barikadas gatvėse, tad Paryžiuje šį savaitgalį buvo mobilizuota apie 8 tūkst. policijos pareigūnų ir atgabenta 14 šarvuotų transporto priemonių.

Šeštadienį ryte protestas buvo daug ramesnis, o policija blokavo protestuotojų grupes, bandžiusias pasklisti po šonines gatves.

Prancūzų televizijos kanalas BFM nurodė, kad „geltonųjų liemenių“ protestui įsisiūbavus, policija šeštadienį Paryžiuje sulaikė ne mažiau kaip 85 asmenis.

Kai kurie protestuotojai piktinosi, kad policija jiems leido būriuotis tik keliuose kvartaluose.

„Mus apsupo CRS (Respublikos saugumo kuopos)“, – tvirtino 53 metų protestuotojas Lionelis Toussaint, dirbantis paveldo apsaugos srityje.

„Aš nesu ginkluotos – su savimi turiu tik vienkartinių servetėlių“, – pridūrė jis.

„Geltonųjų liemenių“ judėjimas, pavadinimą gavęs dėl protestuotojų vilkimų šviesą atspindinčių saugos liemenių, kurių privaloma turėti kiekviename automobilyje, prasidėjo šių metų lapkričio mėnesio viduryje kaip protestas prieš planus didinti mokesčius už degalus. Protestai netrukus tapo pasipiktinimo didelėmis pragyvenimo išlaidomis bei prezidento Emanuelio Macrono vyriausybės atsiribojimo nuo darbininkų problemų išraiška.

Neturintis aiškios formos ar lyderių judėjimas pritraukė esama padėtimi nepatenkintus visam politiniam spektrui atstovaujančius asmenis, įskaitant ir tuos, kurie buvo pasirengę riaušėms.

„Gerbk mane, kad egzistuoju, arba lauk mano pasipriešinimo“, – skelbė vienas iš Eliziejaus Laukuose susibūrusių protestuotojų plakatų.

Geltoną liemenę vilkintis ir pečius Prancūzijos vėliava apsigobęs 27 metų pramonės darbuotojas Pierre'as Lamy teigė, kad protestuotojai nebekovoja vien prieš degalų mokesčių didinimą – dabar tai tapo judėjimu dėl ekonominio teisingumo.

„Atstovaujame visiems savo draugams ir šeimos nariams, kurie negali atvykti į protestą arba kurių čia nėra, nes jie bijo“, – sakė jis, eidamas į protestą su trimis draugais.

„Dabar viskas brangsta. Daugiau nebegalime taip gyventi“, – pridūrė vyras.

56 metų devynių vaikų tėvas Maxas Werle sakė, kad šie protestai yra pirmasis kartas, kai jis dalyvauja demonstracijoje.

„Esu čia savo dėl savo vaikų“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad pirmadienį jo dukra susilaukė kūdikio ugniagesių mašinoje, nes vietinė ligoninė Luaros departamente uždaryta jau daugelį metų.

„Turi teisę protestuoti“

Penktadienį E. Macronas kvietė išlaikyti ramybę protestų metu, o Prancūzijos vyriausybė dar kartą internetu paragino protestuotojus elgtis taikiai.

„Žmonės turi teisę protestuoti, tačiau supraskime, kaip įgyvendinti šią teisę“, – buvo sakoma oficialioje vyriausybės paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame 34 sekundžių vaizdo įraše, prasidėjusiame nuo istorinių prancūzų protestų vaizdų bei naujausių protestų vaizdo medžiagos, kurioje matyti, kaip „geltonosios liemenės“ taikiai protestuoja prieš prasiveržiant smurtui.

AFP/Scanpix nuotr.

„Protestavimas – tai ne griovimas. Protestavimas – tai ne mūsų paveldo naikinimas. Protestavimas – tai ne mūsų įmonių žlugdymas. Protestavimas – tai ne mūsų respublikos griovimas“, – sakoma vaizdo įraše.

Šią savaitę sakytoje kalboje E. Macronas pripažino, kad yra iš dalies atsakingas už protestų metu išsiliejusį pyktį ir paskelbė priemones, skirtas padidinti darbuotojų perkamąją galią. Jis iki šiol negrąžino turto mokesčio, panaikinto siekiant paskatinti investicijas į Prancūziją.

Tačiau kai kurie protestuotojai Paryžiaus gatvėse tvirtino, kad prezidentas vis dar jų nesupranta.

„Manau, kad E. Macronas nesuvokia, ko nori „geltonosios liemenės“. Manau, „geltonosios liemenės“ turi toliau kalbėti, o su didžiausiomis problemomis susiduriama kaimo vietovėse“, – sakė Julie Verrier, protestuotoja iš Pikardijos regiono, esančio Normandijos srityje šiaurės Prancūzijoje. Moteris dalyvavo protestuose pastarąsias tris savaites ir šį šeštadienį atvyko į Paryžių .

„Miestų tarybos uždarytos, todėl mes negalime eiti ten ir išreikšti savo skundų ir pageidavimų bei juos surašyti, – sakė moteris. – Taigi šis protestas yra vienintelis būdas pareikšti, kad Prancūzijos žmonės turi būti išklausyti.“

Reuters/Scanpix nuotr.

Žuvo staigiai stabdęs dėl protestuotojų barikadų

Netoli nuo Belgijos sienos su Prancūzija vairuotojas žuvo, kai penktadienį vakare vairuojama transporto priemonė atsitrenkė į priešais važiavusį vilkiką, šiam staigiai stabdant dėl „geltonųjų liemenių“ judėjimo protestuotojų įrengtos kelio blokados, pranešė vietos valdžios pareigūnas.

Tai jau septintas žmogus, žuvęs dėl incidentų, susijusių su antivyriausybiniais protestais Prancūzijoje.

Didžioji dalis šių mirtinų incidentų įvyko dėl blokadų ar kliūčių, kurias protestuotojai įrengė žiedinėse sankryžose ar greitkeliuose.

Gruodžio 1-ąją viena 80-metė moteris buvo mirtinai sužalota ašarinių dujų kanistro skeveldros, policijai vaikant protestuotojus pietiniame Marselio mieste.

Eismo įvykis, kurio metu žuvo vairuotojas, įvyko Belgijos Erkelino srityje, kelių N40 ir N54 sankryžoje, „dėl eismo sulėtėjimo Prancūzijos pusėje, kurį nulėmė „geltonosios liemenės“, – sakė šiaurės Prancūzijos regiono vietos valdžios pareigūnas.