Pasaulyje

2018.12.08 17:02

„Geltonųjų liemenių“ protestai Prancūzijoje: 31 tūkst. protestuotojų, ašarinės dujos ir masiniai areštai

BNS 2018.12.08 17:02

Prancūzijos policijai šeštadienio sostinėje Paryžiuje teko panaudoti ašarines dujas ir suimti kelis šimtus žmonių per naujus „geltonųjų liemenių“ protestus prieš šalies prezidentą Emmanuelį Macroną. Kaip pranešė vidaus reikalų viceministras Laurent`as Nunezas, šeštadienį protestuose prieš vyriausybę daugelyje Prancūzijos vietų dalyvauja apie 31 tūkst. žmonių.

Ašarinės dujos šalia garsiųjų Eliziejaus Laukų maišėsi su šauksmais „Macronai, atsistatydink“. Praėjusį šeštadienį tame pačiame rajone kilo didžiausios riaušės Paryžiuje per kelis dešimtmečius.

Proteste dalyvaujantis šakinio krautuvo vairuotojas, prisistatęs tik Denis vardu  sakė, kad kaip ir kiti planuoja žygiuoti iki prezidento rūmų, nes pyksta ant šalies vadovo, esą besirūpinančio tik turtingaisiais.

„Esu čia dėl savo sūnaus, – sakė 30-metis vyras, atvykęs iš vieno Normandijos uostamiesčio. – Negaliu jam leisti gyventi šalyje, kur vargšai yra išnaudojami.“

„Geltonųjų liemenių“ judėjimas Prancūzijoje lapkričio 17 dieną kilo protestuojant prieš planuojamą degalų akcizo didinimą. Tačiau vėliau jis išsivystė į masinius protestus prieš prezidento E. Macrono politiką.

Koordinuoti „geltonųjų liemenių“ protestai šeštadienį vyksta visoje šalyje, įskaitant ir daugybę šalies greitkelių, smarkiai trikdydami susisiekimą.

Prancūzijos ministras pirmininkas Edouard`as Philippe`as anksčiau šeštadienį sakė, kad Paryžiuje sulaikytas 481 žmogus, policijai tikrinant asmenis, atvykstančius į traukinius stotis, taip pat esančios pagrindiniuose protestų taškuose, kaip Eliziejaus Laukai ar Bastilijos paminklas.

Dešimtys žmonių buvo sulaikyti dėl to, kad nešėsi kaukes, plaktukus, laidynes ir akmenis, kurie galėjo būti panaudoti prieš policijos pareigūnus.

Vėliau pasirodė informaciją, kad visoje Prancūzijoje suimta maždaug 700 žmonių.

AFP/Scanpix nuotr.

Paryžiuje uždarytos parduotuvės, muziejais, Eifelio bokštas, dauguma metropoliteno stočių, taip pat atšauktos futbolo rungtynės ir koncertai.

Praėjusį savaitgalį per protestus kilus smurto bangai, Paryžiuje buvo padegta apie 200 automobilių ir apgadinta Triumfo arka. Tokie protestai sudrebino Prancūziją ir įstūmė E. Macrono vyriausybę į iki šiol giliausią krizę.

„Šios trys pastarosios savaitės sukūrė monstrą, kurio kūrėjai nebegali kontroliuoti“, – penktadienį pareiškė vidaus reikalų ministras Christophe`as Castaneras, žadantis „nulį tolerancijos“ tiems, kad siekia dar labiau niokoti miestą.

Prancūzijos premjeras penktadienį susitiko su save laikančių „nuosaikių“ protestuotojų delegacija. Šie paragino žmones nesijunti prie protestų. „Geltonųjų liemenių“ judėjimo atstovas Christophe`as Chalenconas sakė, kad premjeras „mus išklausė ir pažadėjo perduoti mūsų reikalavimus prezidentui“.

„Dabar lauksime pono Macrono. Tikiuosi, kad jis kreipsis į Prancūzijos žmones kaip tėvas, su meile ir pagarba, ir kad priims tvirtų sprendimų“, – sakė jis.

Reuters/Scanpix nuotr.

Grasinimas mirtimi

Netoli Eliziejaus Laukų alėjos esančios parduotuvės šeštadienį buvo uždarytos. Penktadienį iš jų vitrinų buvo pašalintos prekės, langai uždengti lentomis. Neveikia ir muziejai. Universalinės parduotuvės uždarytos, baiminantis plėšikavimo.

Užsienio šalių vyriausybės atidžiai stebi įvykius viename iš labiausiai užsienio turistų lankomame mieste. JAV ambasada jau perspėjo Paryžiuje esančius amerikiečius laikytis atokiai ir vengti susibūrimų. Belgijos, Portugalijos ir Čekijos piliečiams patarta atidėti planuotas keliones.

E. Macrono partijos bendražygis, parlamento narys Benoit Potterie taip pat sulaukė grasinimo mirtimi. Penktadienį paštu jam buvo atsiųsta kulka su rašteliu: „Kitą kartą ji bus tavo tarpuakyje.“

Nepatenkinti E. Macrono politika

Anksčiau šią savaitę E. Macronas nusileido dėl kai kurių protestuotojų reikalavimų, įskaitant sprendimą atšaukti planuotą degalų akcizo padidinimą bei sprendimą įšaldyti elektros ir dujų kainas ateinančiais metais.

Tačiau „geltonosios liemenės“ reikalauja daugiau. Prisidėjo ir mokyklų protestai dėl universitetų reformos bei ūkininkų raginimai protestuoti.

Prancūzams itin nepatiko dar kadencijos pradžioje E. Macrono priimtas sprendimas mažinti mokesčius turtingiausiems. Savo ruožtu mokesčiai pensininkams didinami, mažinamos būsto pašalpos. Taip pat buvo padaryti keli paprastus darbuotojus įžeidę pareiškimai, dėl ko E. Macroną imta vadinti „turčių prezidentu“.