Prancūzijos vyriausybė uždarė metro stotis Paryžiaus centre, atšaukė autobusus ir pasiuntė į gatves dar didesnes policijos pajėgas ir net šarvuočius taip tikėdamasi suvaldyti jau trečią nacionalinio masto protestų bangą, organizuojamą „geltonųjų liemenių“ judėjimo. Po poros chaotiškų protestų praeitą ir užpraeitą šeštadienį kyla rimtas klausimas, ar Prancūzijos valdžia ir konkrečiai prezidentas Emmanuelis Macronas pajėgus susitvarkyti su šiuo visai neseniai susiformavusiu nepolitiniu judėjimu, aiškiai atstovaujančiu tiems prancūzams, kurie ne tik negavo jokios naudos iš globalizacijos, bet dar labiau nuskurdo.
Nuo Eifelio bokšto iki vyno ragavimų – Prancūzijos institucijos uždarytos, garsieji Paryžiaus muziejai ir paminklai nepriims lankytojų. Eliziejaus laukuose per patį kalėdinį sezoną parduotuvės uždaromos, o prekės išvežamos. Kalėdinių mugių pardavėjai laukia dar mažiau pirkėjų negu per katastrofiškus praėjusius savaitgalius. Parduotuvių nuostoliai nuo protestų pradžios pasiekė milijardą eurų.
Paryžiaus policija šeštadienio rytą sulaikė 300 žmonių artėjant naujiems protestams prieš vyriausybės politiką. Dalis sulaikytųjų dėvėjo kaukes, su savimi turėjo plaktukų, laidynių, akmenų. Pranešama, kad Paryžiuje dislokuota apie 8 tūkstančius policijos pareigūnų, kurie tikrina žmones Eliziejaus laukuose, pagrindinėse traukinių stotyse.
Nulinis pakantumas – vidaus reikalų ministras žadėjo pusantro karto daugiau pareigūnų negu prieš savaitę, kai policija atrodė bejėgė prieš kairiųjų ir dešiniųjų radikalų gaujas. Pirmą kartą per penkiolika metų žandarai pasitelks šarvuočius barikadoms griauti.
„Dešimt tūkstančių protestuotojų – dar ne Prancūzija“, – sako ministras, nors apklausos rodo, kad remia juos du trečdaliai šalies.
„Per pastarąsias tris savaites matėme, kaip gimė pabaisa, ištrūkusi iš savo kūrėjų, o jų labai daug“, – sako Prancūzijos vidaus reikalų ministras Christophe Castaner.
Ch. Castener, SIPA/Scanpix nuotr.
Iš tiesų, dabar jau nebeaišku, kas gali suvaldyti pyktį. Kilęs iš provincijos „geltonųjų liemenių“ judėjimas prieš ekologinį mokestį dyzelinui tik plečiasi, nors mokestį vyriausybė atšaukė. Protestuotojai neturi lyderio ir kivirčijasi tarpusavyje, bet piktinasi vis brangstančiu gyvenimu ir miestų turtėjimu, kai kaimas vargsta.
„Kai skleidžiamas toks aliarmas, žmonės, kurie demonstruoti nori taikiai ir atsverti smurtautojus, jie neatvyks, nes bus įbauginti. Tuo metu tie, kas atvyks, manys, kad tai puota, nes tai skamba kaip kvietimas“, – prognozuoja policininkų profsąjungos atstovas Alexandre Langlois.
Protestuotojai nenori ir derėtis – taigi jei tai pabaisa, tai panaši į tą, kurią užpernai pasikinkė pats E. Macronas, kai paniekino tradicines partijas ir įkūrė judėjimą be ideologijos. Naujoji protestuotojų banga ir jo judėjimą jau nurašo kaip nekenčiamą elitą, o riaušės Paryžiuje buvo didžiausios nuo 68-ųjų studentų maištų.
E. Macronas plačiai kritikuojamas, kad nė nesišneka su tauta – kreiptis žada tik kitą savaitę. Jis pirmą kartą sulaužė pažadą nedaryti nuolaidų. Bet tebežada negrąžinti mokesčio turtuoliams, kuris ypač pykdo protestuotojus.
