Pasaulyje

2018.12.03 10:03

Klimato konferencija – angliakasių regione: ar Lenkija pasirengusi permainoms?

Lenkijos prezidentas ir Jungtinių Tautų vadovas pirmadienį Katovicuose oficialiai atidarys dviejų savaičių klimato konferenciją, per kurią beveik 200 šalių delegatai mėgins paversti savanorišką Paryžiaus klimato susitarimą įpareigojančių taisyklių rinkiniu. Svarbiausias per trejus metus pasaulio klimato forumas vyksta šalyje, didžiąją dalį elektros gaminančioje iš anglies, ir regione, kur kasyba šimtmečius yra tapatybės dalis. Bet permainos bei nerimas dėl klimato keičia ir Aukštutinę Sileziją.

Viečoreko kasykla buvo viena iš seniausių Lenkijoje. Bet kovą ji prisijungė prie dešimčių, kurios uždaromos. Ištisos dinastijos dirbo pavojingą darbą. Alga dukart didesnė už vidutinę – bet ieškotis darbo tenka kitur.

Nikišovecas – visai netoli Jungtinių Tautų klimato konferencijos vietos Katovicų kasykloje, uždarytoje po 176 metų. Statytas jis prieš šimtmetį kaip komuna, kur viskas buvo bendra – nuo kepyklos iki skalbyklos. Žlugus komunizmui ir kasybai smunkant, išplito skurdas ir nusikaltimai. Dabar čia keliasi menininkai, anglį naudojantys kitaip.

„Esama vietų, kurių kasykloms nebereikia, nes nebereikia angliakasių. Visuomenė keičiasi, atidaroma galybė naujų vietų, daugėja menininkų“, – sako juvelyrė iš Nikišoveco Katarzyna Depa.

Daugeliui čia, o ir visoje Lenkijoje, anglis tebėra išdidumo dalykas. Vyriausybė pamena neramumus prieš ketvirtį amžiaus, ir rūpintis regiono poreikiais jai svarbiau negu pasaulio atšilimu.

Prieš priimdama delegatus iš šalių, kurios jau kenčia, Varšuva pranešė, kad atidarys naujas kasyklas. Vadinasi, darbo bus ir kaukių gamintojams.

„Gyvename Silezijoje, čia daug miestų, esančių tarp 50-ies labiausiai užterštų miestų Europoje. Todėl norėjome pagal klientų norus sukurti kaukes, kurios tiktų prie jų drabužių ir kasdienės išvaizdos“, – pasakoja drabužių bendrovės savininkas Olgierdas Batoras.

Protestas Vokietijoje prieš angliakasybą, Sipa/Scanpix nuotr.

Naujausi Jungtinių Tautų tyrimai perspėja, kad klimatas šyla net sparčiau, negu manyta per ankstesnę konferenciją prieš trejus metus Paryžiuje, ir norint pasiekti ten iškeltus minimalius tikslus taršą reikės mažinti tris kartus daugiau, negu buvo sutarta. Siekiant maksimalių tikslų, mažinti taršą teks penkis kartus, ir per kelerius metus.

Bet Lenkija anglies degina tiek, kad turi įsivežti. Iš jos gaunama 80 proc. elektros. Net po dešimties metų reformų liks 60 proc. Atsinaujinančių šaltinių plėtrą stabdo nepalankūs įstatymai.

„Aktyvistai, mokslininkai, piliečiai, kasybos ir energetikos sektorius sako: mes pasirengę permainoms. Vieninteliai, nesuinteresuoti permainomis, yra politikai“, – mano ižinierius ir aktyvistas Patrykas Bialas.

Daugiau apie tai – Vykinto Pugačiausko reportaže.