Pasaulyje

2018.12.03 06:52

Lietuvos ambasadorius Ukrainoje: kai kurios šalys svarsto siųsti papildomas pajėgas į Juodąją jūrą

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2018.12.03 06:52

„NATO galėtų prisidėti prie saugumo stiprinimo regione, kad pasiųstume Rusijai tokį vieningą signalą, jog iš tikrųjų rimtai vertiname tai, kas įvyko“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“ kalbėjo Lietuvos ambasadorius Kijeve Marius Janukonis.

– Aš žinau, kad Lietuvos iniciatyva mūsų ambasadoje buvo susitikę NATO valstybių ambasadoriai pasikalbėti apie situaciją, susidariusią po to, kai Rusiją užpuolė Ukrainos laivus. Apie ką buvo kalbama, ar galima pasakyti, kad NATO šalys yra absoliučiai vieningos pozicijos?

M. Janukonis: Na, iš tiesų toks susitikimas įvyko. Tai buvo kelių pagrindinių NATO šalių ambasadoriai, taip pat strateginiai gynybos patarėjai iš tų šalių, kurios padeda Ukrainai reformuoti gynybos sistemą. Ir, be abejo, mes kalbėjome apie naujausią situaciją, apie įvykius Azovo jūroje, tai kelia visiems nerimą, nes matome aiškias Rusijos pastangas faktiškai aneksuoti Azovo jūrą. Be abejo, dėl atsako yra ir dar bus, aš manau, diskutuojama, bet mes žinome, ko prašo labiausiai ukrainiečiai. Ukrainiečiai prašo sustiprinti NATO pajėgų buvimą Juodojoje jūroje, pačiame regione, galbūt siunčiant papildomus laivus. Ir iš tikrųjų NATO šalys tą svarsto, kai kurios jau planuoja siųsti papildomas pajėgas į Juodąją jūrą.

– Kokios šalys planuoja siųsti papildomas pajėgas?

M. Janukonis: Galbūt tai bus Didžioji Britanija, galbūt kai kurios kitos, bet, kaip minėjau, dar yra svarstoma, kaip NATO galėtų prisidėti prie saugumo stiprinimo regione, kad pasiųstume Rusijai tokį vieningą signalą, jog iš tikrųjų mes rimtai vertiname tai, kas įvyko.

– Bet ambasadoriau, aš taip suprantu, kad bent jau Vokietijos kanclerė pasisakė, kad tas karinis kelias nėra sprendimo kelias, ir Vokietija nepalaiko šios idėjos?

M. Janukonis: Na, mes nekalbame apie karinį sprendimo kelią, mes kalbame apie didesnį NATO buvimą regione. Be abejo, reikia ieškoti būdų spręsti šią situaciją politiniu diplomatiniu keliu, bet karinė koordinacija taip pat turi būti.

Rusijos užgrobti Ukrainos laivai, Reuters/Scanpix nuotr.

– Nuo 2014 metų, kai Ukraina kariauja, galima sakyti, yra karo tokiame stovyje su Rusija, tai pirmą kartą yra įvesta karinė padėtis. Ar buvo dėl to daug diskusijų, ar pavyko tą padaryti visai sklandžiai, turiu galvoje Ukrainos politikų reakciją?

M. Janukonis: Be abejo, šis sprendimas buvo tam tikras politinis kompromisas. Mes žinome, kad pradžioje buvo planuojama karo padėtį įvesti 60 dienų ir buvo svarstoma visa Ukrainos teritorija, bet paskui prezidentas priėmė sprendimą įvesti tik 30 dienų ir tiktai kai kuriuose regionuose, ir tai nebuvo lengvas kompromisas. Buvo daug audringų diskusijų parlamente ir visuomenėje. Įvairiai reaguoja, bet iš tikrųjų, manau, čia, šioje vietoje Ukraina parodė savo ganėtinai tvirtą stuburą.

– Ačiū, pone ambasadoriau, už pokalbį.