Rusijos Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime Adolfas Ramanauskas-Vanagas išvadintas banditų pogrindžio vadeiva. Apžvalgininkas Virginijus Savukynas sako, kad partizanai propagandą skleidžiančiam Kremliui užkliūva todėl, jog jų veikla netelpa į naratyvą „Sovietų Sąjungos kariai buvo išlaisvintojai“. V. Savukyno bei istoriko Eligijaus Railos teigimu, propagandinė žinutė yra nukreipta ir į Lietuvos auditoriją, kurios dalis, anot V. Savukyno, tyliai tiki, kad partizanai buvo banditai.
Pirmadienį ryte Rusijos URM Informacijos ir spaudos departamentas paskelbė komentarą dėl, Rusijos URM žodžiais, „miško brolių“ „vadeivos“ A. Ramanausko-Vanago heroizavimo Lietuvoje.
Komentare primenama, kad Lietuvoje šie metai paskelbti A. Ramanausko-Vanago metais, o šalies valdžia tęsia akcijas, kuriomis heroizuojamas partizanų vadas. Rusijos URM A. Ramanauską-Vanagą įvardija kaip „banditų pogrindžio vadeivą“.
Po iškilmingos palaikų perlaidojimo ceremonijos spalį, Lietuvos Seimas priėmė deklaraciją, kuria A. Ramanauskas-Vanagas pripažįstamas faktiniu valstybės vadovu. Rusijos URM, komentuodama valstybės vadovo statuso suteikimą A. Ramanauskui-Vanagui, tai vadina „dar vienu Lietuvos valdžios žingsniu perrašant pokario istoriją ir, iš esmės, pasityčiojimu iš daugybės banditų teroro Lietuvoje aukų atminties, šių aukų artimiesiems dar esant gyviems“.
„Labai liūdna, kad išaukštinant panašius abejotinus didvyrius, šiuolaikinė Lietuva pamiršta apie savo geriausius sūnus ir dukras, kovojusius prieš fašizmą Antrojo pasaulinio karo laukuose. Tarp jų – pogrindžio partizanus, Sovietų Sąjungos didvyrius Juozą Vitą, Mariją Melininkaitę, Bronislovą Urbanavičių ir daugelį kitų“, – rašoma Rusijos URM komentare.
Taikinys – ir Lietuvos auditorija
Istorikas E. Raila įsitikinęs, kad sakydama, jog Lietuva perrašinėja istoriją, Rusija norėtų kito žanro – diktanto.
„Ji diktuoja, o visi kiti rašo. Mes tokio žanro nepripažįstame, mes kuriame savo istoriją ir rašome, ką kuriame. Diktantas yra visų diktatorių ir tironų mėgstamiausia istorijos tema, jie mielai visam pasauliui padiktuotų, kokia turi būti istorija“, – kalba E. Raila.
Istorikas neatmeta, pranešime pasitelktos J. Vito, M. Melnikaitės, B. Urbanavičiaus pavardės Rusijos auditorijai veikiausiai mažai ką sako, todėl galimai informacija yra adresuota lietuviams.
„Rusijoje turbūt yra sukurti ištisi tokių istorijos rašliavų kūrėjų cechai. Turbūt kiekvienai valstybei po cechą turi. Tai yra pati primityviausia sovietinė ideologija. Dar pridėkime Rusijos imperijos estetiką ir gausime atominį istorinį debesį, kuriuo norima visus apgaubti“, – kalba R. Raila.
Panašios nuomonės dėl propagandinės žinutės adresato laikosi ir V. Savukynas.
„Rusija neseniai suprato, kad istorija yra labai svarbus dalykas. Kokį tu įtvirtini požiūrį į praeitį, tokią ateitį tu brėži. Rusija tai naudoja savo propagandai. Kodėl jiems ypatingai užkliuvo partizanai? Todėl, kad partizanų veikla netelpa į naratyvą „Sovietų Sąjungos kariai buvo išlaisvintojai“. Todėl mūsų partizanus bandoma paversti banditais.
.jpg)
BNS nuotr.
Pirma, Rusija orientuojasi ir į vidaus auditoriją. Jai naudinga palaikyti vaizdinį, kad aplinkui yra priešai. Antra, nereikia pamiršti, kad yra dalis Lietuvos piliečių, kurie vis dar neigiamai žiūri į partizanus. Taip, šiuo metu jų balsų negirdime, nes jie supranta, kad su tokiu požiūriu Lietuvoje nebus suprasti. Tačiau tai nereiškia, kad jų nėra“, – sako V. Savukynas.
Anot E. Railos, kai Rusijos URM sako, kad „Lietuva pamiršta apie savo geriausius sūnus ir dukras“, apgailestaujama, kad ji „pamiršta“ pačius geriausius sovietinės santvarkos kūrėjus.
Pasak istoriko, nors kartais Lietuvoje pasigirsta „nebuvo ten vienos tiesos“ naratyvas, iš tiesų istorija nėra subjektyvi. „Yra tam tikri pamatiniai dalykai, tilto atramos, ant kurių ir laikosi tie bendri istoriniai pasakojimai. Egzistuoja ir interpretacijos, tačiau jos taip pat turi logines ribas. Visai kas kita, kai ciniškai tarnaujama priešiškai valstybei“, – sako jis.
