Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Maasas pirmadienį pasiūlė, kad Prancūzija ir Vokietija tarpininkautų mėginant išspręsti rimtą Maskvos ir Kijevo santykių krizę, kilusią Rusijos laivams Kerčės sąsiauryje apšaudžius ir perėmus tris ukrainiečių laivus.
Madride besilankantis H. Maasas pareiškė, kad Prancūzija ir Vokietija „dės bendras pastangas, prireikus – kaip tarpininkės, siekdamos išvengti konflikto, galinčio nuvesti iki rimtos krizės“, šių šalių atstovams susitikus su kolegomis iš Rusijos ir Ukrainos.
Visų keturių valstybių užsienio reikalų ministerijų pareigūnai pirmadienį ruošėsi deryboms, kurias surengti buvo planuota dar prieš kilus sekmadienio krizei. Ji prasidėjo Rusijai perėmus tris Ukrainos laivus, kuriuos kaltina nelegaliai įplaukus į Rusijos vandenis prie Maskvos aneksuoto Krymo krantų.
Anot H. Maaso, tai būtų „pirmoji galimybė surinkti visas konflikto šalis“.
Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas pasmerkė Rusijos jėgos panaudojimą Azovo jūroje ir paragino paleisti Ukrainos jūreivius ir laivus. NATO atstovė paragino abi puses deeskaluoti situaciją.
„Rusijos institucijos privalo grąžinti Ukrainos jūreivius, laivus ir susilaikyti nuo tolesnių provokacinių veiksmų“, – tviteryje rašė D. Tuskas ir pridūrė, kad šį klausimą aptarė su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka.
AFP/Scanpix nuotr.
„ES išliks vieninga remiant Ukrainą“, – tokiais žodžiais savo pranešimą užbaigė D. Tuskas.
Sekmadienį pusiasalyje, esančiame ties Maskvos aneksuotu Krymu, Rusija apkaltino tris Ukrainos laivus neteisėtai įplaukus į jos teritorinius vandenis ir juos sulaikė.
Ukraina reikalauja paleisti jos jūrininkus ir jau kreipėsi į tarptautinę bendruomenę, ragindama imtis sankcijų prieš Rusiją.
Europos išorės veiksmų tarnyba sekmadienį apie 21 val. Briuselio laiku paskelbė atstovo spaudai pareiškimą dėl stiprėjančios įtampos Azovo jūroje. „Mes tikimės, kad Rusija atkurs laisvę kirsti Kerčės sąsiaurį ir raginame visas šalis veikti santūriai ir nedelsiant deeskaluoti situaciją“, – rašoma pareiškime.
Jungtinė Karalystė skelbia smerkianti Rusijos veiksmus panaudojant jėgą prieš Ukrainos laivus Azovo jūroje.
„Dar kartą matome Rusijos PANIEKĄ tarptautinėms normoms ir Ukrainos suverenumui. Rusija privalo paleisti sulaikytus Ukrainos jūrininkus ir užtikrinti laisvą kelią per Kerčės sąsiaurį“, – sakoma Britanijos užsienio reikalų sekretoriaus Jeremy Hunto „Twitter“ žinutėje.
NATO atstovė spaudai Oana Lungescu socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad NATO atidžiai stebi, kaip vystosi situacija po incidento, vyksta bendravimas su Ukrainos vadovybe. „Kviečiame susilaikyti ir deeskaluoti situaciją“, – rašė NATO atstovė.
#NATO is closely monitoring developments in the #AzovSea & #KerchStrait, & we are in contact with the #Ukrainian authorities. We call for restraint & de-escalation. Read my full statement: pic.twitter.com/DDtfvNLa4K
— Oana Lungescu (@NATOpress) November 25, 2018
Lenkijos URM paskelbė pareiškimą, kuriuo griežtai smerkia agresyvius Rusijos veiksmus ir ragina Rusijos valdžią gerbti tarptautinę teisę.
„Incidentas Azovo jūroje – Rusijos vykdomo nuoseklaus pamatinių tarptautinės teisės principų laužymo pasekmė“, – rašoma Lenkijos URM pareiškime.
Lenkijos prezidento kanceliarija „Twitter“ skelbia, kad prezidentas Andrzejus Duda telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu P. Porošenka. A. Dudos kabineto vadovas ragina svarstyti sankcijų Rusijai striprinimą.
Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas taip pat pasmerkė Rusijos veiksmus Azovo jūroje, o užsienio reikalų ministras Svenas Mikseris paragino Rusiją paleisti Ukrainos karinius laivus, užgrobtus Kerčės sąsiauryje. Tai pirmadienį pranešė portalas ERR.
Estijos premjeras J. Ratas savo „Facebook“ paskyroje paskelbė trumpą pareiškimą dėl incidento Kerčės sąsiauryje tarp Rusijos ir Ukrainos karinių jūrų pajėgų. „Įvykiai Kerčės sąsiauryje yra rimtas tarptautinės teisės pažeidimas. Aš smerkiu Rusijos veiksmus – Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivų užgrobimą, Kerčės sąsiaurio uždarymą ir agresiją prieš Ukrainą. Pritariu Europos Sąjungos ir NATO raginimui deeskaluoti situaciją, kad būtų išvengta tolesnės konflikto plėtros“, – pabrėžė J. Ratas.
J. Ratas, BNS nuotr.
Rusijos veiksmus pasmerkė ir Estijos užsienio reikalų ministras Svenas Mikseris.
„Estija smerkia Rusijos ataką prieš Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivus Kerčės sąsiauryje ir ragina Rusiją leisti jiems nekliudomai grįžti į Ukrainos uostus. Rusija sąmoningai didina įtampą, šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę ir vykdo agresiją prieš Ukrainos suverenitetą ir teritorijos vientisumą“, – sakoma Estijos URM vadovo S. Mikserio pareiškime.
Maskva: per incidentą Rusija griežtai laikėsi tarptautinės teisės
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pirmadienį per kasdienę spaudos konferenciją tikino, kad „Rusijos pusė veikė griežtai laikydamasi savo ir tarptautinių įstatymų“.
Reuters/Scanpix nuotr.
D. Peskovas sakė, kad Rusijos žingsniai buvo ne „ataka, o veiksmai, būtini užkirsti kelią Rusijos sienų pažeidimui“
D. Peskovas nurodė, kad Maskva pradėjo baudžiamąjį tyrimą „dėl Rusijos sienos pažeidimo“, bet nepateikė jokių detalių apie Maskvos laikomų Ukrainos jūrininkų likimą.
Pirmadienį popiet Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM) pareiškė ryžtingą protestą dėl Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivų įvykdyto, kaip skelbiama, „grubaus taikios laivybos pažeidimo“ ir pareikalavo skubiai sušaukti Jungtinių Tautų Saugumo Taryba besiklostančiai situacijai aptarti.
„Rusija ne kartą perspėjo Kijevo režimą ir jo globėjus Vakaruose apie pavojus, kylančius iš dirbtinio isterijos išpūtimo dėl Azovo jūros ir Kerčės sąsiaurio“, – rašoma Rusijos URM pranešime ir priduriama, kad sekmadienio incidentu Ukraina esą siekė įžiebti dar vieną įtampos židinį šiame regione, sukurti prielaidas stiprinti prieš Rusiją nukreiptas sankcijas.
Maskva nepraleido progos šiame kontekste priminti ir apie tai, kad pavasarį Ukrainoje turi vykti prezidento rinkimai. „Norėtume perspėti Ukrainos pusę, kad Kijevo vykdomi ir su JAV bei ES koordinuojami veiksmai, kuriais siekiama provokuoti konfliktą su Rusija Azovo ir Juodosios jūros akvatorijose gali sukelti pasekmių. Rusijos Federacija kietai užkardys bet kokius pasikėsinimus į jos suverenitetą ir saugumą“, – „perspėjama“ Rusijos URM pareiškime.
Teises į Krymo priekrančių vandenis Rusija reiškia nuo 2014-ųjų, kai aneksavo Ukrainai priklausantį pusiasalį.
