Pasaulyje

2018.11.26 22:47

Dėl incidento su Ukrainos laivais JT Saugumo Taryba šaukia skubų pasitarimą

Karolina Panto, LRT RADIJAS, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2018.11.26 22:47

Ukrainos Aukščiausioji Rada pirmadienį per nepaprastąjį posėdį svarstys galimybę įvesti šalyje karo padėtį po Kerčės sąsiauryje įvykusio incidento, kai Rusija užėmė tris ukrainiečių karinus laivus. Rusija patvirtino, kad paleido ugnį į Ukrainos laivus. Dėl incidento skubų pasitarimą  šaukia ir Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba.

Rusijos pareigūnai naujienų agentūrai „Interfax“ pirmadienio rytą patvirtino, kad per Kerčės sąsiaurį vėl leidžiama plaukti prekybiniams laivams. 

Pasak Rusijos, jai apšaudžius ukrainiečių laivą, sužeisti trys įgulos nariai, tačiau Ukraina skelbia, kad sužeisti 6 jūrininkai. Prezidentas Petro Porošenka žada kreiptis į  parlamentą su siūlymu šalyje 60 dienų įvesti karo padėtį.

Neeilinį pasitarimą dėl situacijos šaukia ir JT Saugumo Taryba. Europos Sąjunga ir NATO ragina Rusiją ir Ukrainą sustabdyti konfliktą.

Protestuodami prieš įvykius, prie Rusijos ambasados Kijeve susirinko būrys žmonių, į pastatą mėtytos dūminės granatos.

Incidentas įvyko, kai trys ukrainiečių laivai Azovo jūra plaukė į Mariupolio uostą. Rusija apkaltino juos pažeidus teritorinius vandenis.

Ukrainos laivynas pareiškė, kad Rusijos pasieniečiai taranavo vieną iš jo buksyrų. Ukraina teigia, jog iš anksto perspėjo Rusiją dėl savo laivų maršruto. Laivai priversti plaukti taip, kad pasiektų Azovo jūrą.

Karinės padėties Ukraina nebuvo skelbusi nei per Krymo okupaciją, nei per karo Donbase piką, kai prieš 4 metus Rusija per didelius mūšius naikino ištisus Ukrainos dalinius. Po vidurnakčio susirinkusiai Ukrainos nacionalinio saugumo tarybai, tiesiogiai transliuojant televizijai, prezidentas pareiškė, kad su visais 23 jūreiviais prarastas kontaktas, 6 sužeisti, du iš jų sunkiai. Pirmadienį jis kviečia Aukščiausiąją Radą, nors dar neaišku, ar ji prašymą dėl karinės padėties patvirtins.

„Karinė padėtis įvedama Ukrainos gynybos pajėgumams stiprinti augančio agresyvumo fone ir Rusijai įvykus akiplėšišką agresiją tarptautinės teisės požiūriu. Karinė padėtis nereiškia mūsų atsisakymo politiniais ir diplomatiniais būdais siekti Ukrainos teritorijos išlaisvinimo. Ketiname ir toliau laikytis visų tarptautinių įsipareigojimų, tarp jų ir Minsko susitarimų“, – sakė prezidentas.

AFP/Scanpix nuotr.

Karinė padėtis skelbiama iki dviejų mėnesių. Prezidentas tikina, kad nors įstatymas tai numato, nebus ribojamos pilietinės teisės ar spaudos laisvė, nebus ribojama bankų veikla. Bet Ukrainoje lieka keturi mėnesiai iki prezidento rinkimų, prieš kuriuos jo populiarumas itin menkas, ir Maskva kaltina P. Porošenką, kad jis ėmėsi provokacijos reitingams kelti.

Kijevas sulaukė paramos žodžių iš Europos Sąjungos ir NATO – jie paragino Rusiją laikytis įsipareigojimų ir netrukdyti patekti į Azovo jūrą. Bet šaltai laikytis kviečiamos abi pusės.

Iki šiol, nepaisant karo, Ukraina vengė atsisakyti prieš 15 metų pasirašytos sutarties, pagal kurią uždara Azovo jūra laikoma bendrais Rusijos ir Ukrainos vandenimis. Tačiau įtampa ėmė augti pavasarį, kai Ukraina sulaikė Rusijos tralerį. Atsakydama į tai Rusija pradėjo tikrinti laivus, keliaujančius į du itin svarbius Ukrainos uostus – Mariupolį ir Berdianską. Jeigu Azovo jūra bus užblokuota, dešimtys tūkstančių pramonėje dirbančių žmonių gali likti be darbo, o padėtis miestuose ties pačia Donbaso karo riba ir šiaip yra labai įtempta.

Ketinama apriboti dalies Rusijos piliečių patekimą į Ukrainą

Ukrainos valstybinės sienos tarnybos vadovas Petras Cigikalis pasiūlė apriboti dalies Rusijos piliečių patekimą į šalį dėl incidento Juodojoje jūroje. Tai jis tai pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos posėdyje, praneša Ukrainos naujienų portalas liga.net.

„Siūlau kai kuriems Rusijos Federacijos piliečiams apriboti atvykimą į Ukrainos teritoriją“, – kalbėjo P. Cigikalis.

Prezidentas Petras Porošenka sakė, kad, kaip valstybės vadovas ir vyriausiasis vadas, jis yra pasirengęs paremti tokią iniciatyvą.

Ukrainos Užsienio reikalų ministerija: Rusija išplėtė karo veiksmus prieš Ukrainą

Ukrainos Užsienio reikalų ministerija reiškia griežtą protestą dėl Rusijos užgrobtų  karininių laivų bei sužeistų ir į nelaisvę patekusių jų ekipažo narių, praneša Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba, kurią cituoja agentūra „Interfax“.

„Išpuolis prieš Ukrainos laivus, vykęs tarp Odesos ir Mariupolio uostų, turint mintyje visus dvišalius, daugiašalius ir tarptautinius susitarimus bei navigacijos taisykles, yra dar vienas ginkluotas Rusijos Federacijos aktas prieš Ukrainą. Rusija išplėtė savo karinius veiksmus prieš Ukrainą jūroje“, – rašoma ministerijos pranešime.

Spaudos tarnyba praneša, kad Ukraina reikalauja nedelsiant suteikti medicininę pagalbą sužeistiems kareiviams, užtikrinant jiems saugias galimybes sugrįžti į Ukrainos teritoriją. Taip pat reikalaujama kompensuoti Ukrainai padarytą žalą.

„Visa atsakomybė už padėties pablogėjimą Juodosios ir Azovo jūros regione bei ginkluoto konflikto tarp Rusijos ir Ukrainos taikaus sureguliavimo proceso žlugdymą tenka Kremliaus režimui“, – rašoma pranešime.

Ministrų kabineto pranešime raginama imtis visų būtinų agresoriaus atbaidymo priemonių, naujų sankcijų įvedimo bei esamų stiprinimo. Taip pat prašoma teikti Ukrainai karinę pagalbą, siekiant apginti šalies teritorijos vientisumą ir suverenumą, praneša „Interfax“.

Dalis sužeistųjų išvežti į Maskvą

Keletas Ukrainos laivų užgrobimo metu nukentėjusiųjų Ukrainos karių yra nugabenti į Maskvą. Apie tai praneša Ukrainos Prezidento atstovas Kryme Borisas Babinas, rašo agentūra „Interfax“.

„Yra žinoma, kad keletas sužeistųjų yra nugabenti į Maskvą“, – televizijos kanale „112.Ukraina“ kalbėjo B. Babinas.

Jis pabrėžė, kad Rusija kalba apie tris sužeistuosius, tuo metu Ukraina turi informaciją apie šešis sužeistuosius. 

Pasisakė JAV atstovas Ukrainoje K. Valkeris

„Rusija taranuoja ramiai į Ukrainos uostą keliaujantį Ukrainos laivą. Rusija užgrobia laivus ir tuomet kaltina Ukrainą provokacija???“ – savo „Twitter“ paskyroje rašo JAV Valstybės departamento specialusis pasiuntinys Ukrainai K. Volkeris.