924-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Kremlius šią savaitę pranešė planuojantis peržiūrėt savo branduolinę doktriną, tai įvyko praėjus mažiau nei mėnesiui nuo ukrainiečių pajėgų įsiveržimo į Rusijos teritoriją, kuris niekais pavertė dažnus Rusijos branduolinius grasinimus, JAV analitinio centro „Atlantic Council“ publikacijoje rašo centro bendradarbis Peteris Dickinsonas.
Rugsėjo 1 d. paskelbtame interviu Rusijos užsienio reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Sergejus Riabkovas patvirtino, kad Maskva keičia savo branduolinių ginklų panaudojimo doktriną, ir apkaltino Vakarus kurstant „eskalaciją“ kare Ukrainoje.
Vladimiras Putinas 2020-aisiais išdėstė Rusijos branduolinę doktriną, kuri įtvirtina, kad Rusijos Federacija pasilieka teisę naudoti branduolinius ginklus atsakant į branduolinę ataką arba jei „kyla grėsmė valstybės egzistencijai“.
Nors dabartinis karas jokiu būdu negali peržengti nė vieno šių slenksčių, tai nesutrukdė V. Putinui nuolat žvanginti branduoliniais ginklais, pabrėžia P. Dickinsonas. Tačiau nuo 2022-ųjų vasario Maskvos branduoliniai grasinimai nulėmė Vakarų sostinių norą riboti karinę pagalbą Kyjivui, prisidėjo prie absurdiškų apribojimų ginklų naudojimui įvedimo.
„Putino sugebėjimas grasinti Vakarams yra didžiausia jo sėkmė visame kare“, – rašo P. Dickinsonas. Tačiau Kyjivo tokie grasinimai neveikia. Didžiausią smūgį Kremliaus grasinimų patikimumui sudavė Ukrainos pajėgų invazija Kurse.
„Įsiveržusi į Rusiją, Ukraina peržengė raudoniausią iš visų Rusijos raudonųjų linijų. Ir Putinas vėl pasirinko neeskaluoti. Jis ne tik nepradėjo branduolinio armagedono, bet siekė sumenkinti ukrainiečių invaziją ją vadindamas „provokacija“ ir apsimesdamas, kad pirmoji užsienio pajėgų įvykdyta Rusijos pajėgų okupacija nėra niekuo ypatinga“, – rašo P. Dickinsonas.
Tai pastebėjęs Volodymyras Zelenskis ėmė raginti atšaukti visus Vakarų ginklų panaudojimo apribojimus. Neabejotina, kad Kremliaus pareigūnai taip pat suvokė pavojų ir tai, kad grasinimai pasirodė tušti.
Tai ir gali paaiškinti jų norą peržiūrėti Rusijos branduolinį doktriną, nors kol kas nėra aišku, kokie pakeitimai gali būti įgyvendinti, bet beveik neabejotina, kad bus pažemintas branduolinių ginklų panaudojimo slenkstis, siekiant sugrąžinti baimės faktorių ir pasiųsti žinutę Ukrainos sąjungininkams.
„Jei Vakarų lyderiai pagaliau nepasipriešins šiam branduoliniam šantažui ir nepademonstruos, kad jie yra pasirengę nebebūti užgauliojami, pasekmės gali būti katastrofiškos“, – teigia P. Dickinsonas.
Anot jo, Rusijos branduolinių grasinimų normalizavimas yra beprecedentis ir kelia didžiausią grėsmę tarptautiniam saugumui nuo Šaltojo karo pabaigos.
„Jei Vakarų lyderiai leis Putino branduoliniams grasinimams laimėti Ukrainoje, jis neišvengiamai naudos tokią pačią taktiką prieš kitas aukas. Tai įkvėps kitus autokratinius režimus. Kiti matys Vakarų neveiksnumą ir padarys išvadą, kad jie nebėra saugūs be savo branduolinių ginklų. Per kelis ateinančius metus pasaulyje gali kilti naujos branduolinės lenktynės“, – pabrėžia P. Dickinsonas.
Informacija trumpai
- Per naujausią rusų ataką Lvive žuvo mažiausiai 7, tarp jų trys vaikai, ir buvo sužeisti 64 gyventojai.
- ISW: Rusija nelinkusi derėtis dėl taikos ir yra pasiryžusi tęsti karą prieš Ukrainą, nebent susidurtų su labai didelėmis nesėkmėmis mūšio lauke.
- V. Zelenskis: pokyčiai vyriausybėje vykdomi, nes „reikia naujos energijos“.
- Atsistatydinimo pareiškimą įteikė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, tačiau Aukščiausioji Rada dėl jo atleidimo balsuos ketvirtadienį.
- ISW: Putinas bando išsaugoti Rusijos veržimąsi į Pokrovską Kursko atlaisvinimo atidėjimo sąskaita.
- „Enerhoatom“ paneigė informaciją apie avariją Pietų Ukrainos atominėje elektrinėje.
- Jungtinės Valstijos, anot šaltinių, ketina perduoti Ukrainai ilgojo nuotolio sparnuotųjų raketų JASSM.
Karo studijų institutas (ISW) pateikia naujausią Ukrainos ir Rusijos Kursko srities žemėlapį, kuriame užfiksuotos Ukrainos ir Rusijos pajėgų kontroliuojamos teritorijos:
NEW: Russian forces struck civilian infrastructure and a military educational facility in Poltava City with two Iskander-M ballistic missiles, killing and wounding a significant number of people, as part of a wider strike series on the night of September 2 to 3. (1/2) pic.twitter.com/iQfliaq2l1
— Institute for the Study of War (@TheStudyofWar) September 4, 2024
Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai nuo plataus masto karo pradžios 2022-ųjų vasarį siekia 620 350 karius. Per pastarąją parą nukauta dar 1390 okupantų, trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų štabas.
Pasak pranešimo, Rusija taip pat neteko 8 618 tankų, 16 848 šarvuotų kovos mašinų, 24 007 transporto priemonių ir degalų cisternų, 17 694 artilerijos sistemų, 1 177 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 940 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 368 lėktuvų, 328 sraigtasparnių, 14 573 bepiločių orlaivių, 28 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.
Apie antradienio įvykius skaitykite čia.
