Pasaulyje

2018.11.22 19:10

Politinė krizė Čekijoje: laukiama balsavimo dėl nepasitikėjimo premjeru

Penktadienį Čekijos parlamento Deputatų (žemieji) Rūmai gali balsuoti dėl nepasitikėjimo šalies ministru pirmininku Andrejumi Babišu. Šio balsavimo daugiau nei prieš savaitę paskelbė reikalaujančios opozicinės partijos. Premjero at(si)statydinimo reikalauja ir dešimtys tūkstančių piliečių, praėjusią savaitę išėję į Prahos ir kitų šalies miestų gatves.

Skandalas, į kurį įsivėlė premjeras A. Babišas, šiuo metu Čekijoje užgožia visas kitas aktualijas, tačiau realios jo atomazgos kol kas nematyti, pasakoja LRT RADIJO bendradarbis Čekijoje Andrius Kunčina.

Čekijos teisėsauga dar 2015–2017 vykdė tyrimą dėl įtarimų, kad milijardieriui A. Babišui priklausanti įmonė neteisėtai gavo apie 2 mln. eurų ES subsidijų. Praėjusiais metais prie šių įtarimų prisidėjo ir kaltinimai, kad A. Babišo žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių grupės „Agrofert“ 2012 m. vengė mokesčių mokėjimo, kai A. Babišas dar buvo ne tik šio koncerno savininkas, bet ir vadovas.

Praėjusią savaitę nauja pasipiktinimo banga kilo paviešinus žurnalistinį tyrimą apie tai, kad A. Babišas, kaip įtariama, prievarta išvežė savo Šveicarijoje gyvenantį sūnų iš pirmos santuokos (irgi Andrejų Babišą, 35 m.) į Krymą, kad šis negalėtų liudyti prieš tėvą teisėsaugai ir būtų nepasiekiamas žiniasklaidai.

Premjeras apeliuoja į jo sūnui oficialiai diagnozuotą šizofreniją ir neigia, kad šis jo nurodymu buvo pagrobtas ir į Krymą išvežtas prievarta. Sūnaus versija priešinga: jo diagnozė suklastota tėvo nurodymu, pats jis norėtų kalbėtis su policija, pasakoja A. Kunčina, primindamas, kad prasidėjus problemoms su teisėsauga A. Babišas pats savo turtą perrašė vaikams.

Dėl šios istorijos praėjusią savaitę tūkstantinės minios ne tik Prahoje, bet ir kituose miestuose protestavo reikalaudami premjero at(si)statydinimo. Protesto akcijos sutapo su 29-ųjų Aksominės revoliucijos pradžios metinių minėjimu. Šalies opozicija paskelbė reikalausianti balsavimo dėl nepasitikėjimo premjeru – numatoma, kad jis gali vykti penktadienį.

Iš nepasitikėjimo balsavimo daug nesitikima

Nors dauguma opozicinių partijų palaiko iniciatyvą reikšti nepasitikėjimą premjeru, surinkti reikiamą balsų skaičių jiems kol kas nepavyksta, pasakoja A. Kunčina.

Socialdemokratai, vieninteliai A. Babišo populistinės centro partijos ANO („Nepatenkintų piliečių akcija“, kurios vardo trumpinys ANO čekiškai reiškia „taip“) partneriai valdančiojoje mažumos koalicijoje, ketvirtadienį pareiškė nedalyvausiantys balsavime dėl nepasitikėjimo premjeru, praneša Prahos radijas, remdamasis naujienų agentūros ČTK skelbta informacija. Tačiau šis socialdemokratų pareiškimas vertintinas veikiau kaip simbolinis gestas, nepakeisiantis balsavimo rezultatų – panašu, kad balsų nuversti premjerą ir taip neužtenka.

Nepalaikysiantys premjero, ketvirtadienio duomenimis, buvo paskelbę 92 parlamentarai, o nepasitikėjimui pareikšti reikia mažiausiai 101 iš 200 Deputatų rūmų balsų, skelbia Prahos radijas.

Valdančiąją koaliciją (nors ir nėra jos formali narė) parlamentiniuose balsavimuose palaiko Bohemijos ir Moravijos komunistų partija, turinti tiek pat vietų Deputatų Rūmuose, kiek ir socialdemokratai – po 15. Būtent dėl komunistų partijos paramos A. Babišui ir socialdemokratams pavyko suformuoti vyriausybę – tai, beje, pirmoji vyriausybė, turinti komunistų palaikymą po režimo žlugimo Čekijoje, pasakoja A. Kunčina.

Visgi net jei parlamentarų balsų ir užtektų nepasitikėjimui A. Babišu pareikšti, prezidentas Milošas Zemanas yra viešai pasakęs, jog formuoti naują vyriausybę tokiu atveju ir vėl pavestų A. Babišui.

Tai ne vien ciniškumo demonstravimas – premjeras ir prezidentas iš visų jėgų stengiasi išvengti priešlaikinių parlamento rinkimų, kuriuos galėtų išprovokuoti vyriausybės krizė, aiškina A. Kunčina. Pasak jo, jų nenori ir mažieji valdančiosios koalicijos partneriai socialdemokratai, nes mato, kad vienintelė alternatyva dabartinei vyriausybei – dešinioji koalicija.

Pats A. Babišas praėjusį penktadienį per spaudos konferenciją griežtai pareiškė savo valia iš posto „niekada neatsistatydinsiąs“ – nebent būtų atšauktas. Kol kas akivaizdu, kad premjero pozicija nesikeičia. A. Babišas nesutinka ir su raginimais laikinai pasitraukti iš premjero pareigų, kol bus baigtas teisėsaugos tyrimas, portalui LRT.lt pasakoja A. Kunčina.

AFP/Scanpix nuotr.

Žvilgsniai krypsta į Kremlių

Be teisėsaugos įtarimų ir moralinių kontraversijų, šalies ir užsienio analitikai bei opozicinės partijos kalba apie dar vieną skandalo aspektą – galimas sąsajas su Kremliumi, portalui LRT.lt pasakoja A. Kunčina.

Mažų mažiausiai neskaniai skamba tai, kad A. Babišo sūnus buvo išvykęs ar išvežtas ne kur kitur, o į Rusijos okupuotą Krymą, juk niekas ten negali atvykti be Rusijos slaptųjų tarnybų žinios, o Čekijos premjero sūnus yra buvęs kelis kartus.

Be to, dėl oficialiai diagnozuotos šizofrenijos A. Babišui (sūnui) oficialiai valstybės ir gydymo įstaigos priskirtas vadinamasis prižiūrėtojas, kuris ir vežė jį į Krymą. Šis prižiūrėtojas yra buvęs Rusijos pilietis, vienos iš premjero įmonių darbuotojas ir, lyg to būtų maža – gydančios psichiatrės sutuoktinis (ji pati – ANO narė ir buvusi A. Babišo (tėvo) patarėja).

Tuo pat metu Čekijoje kontroversijas kelia kita, nors nebūtinai susijusi istorija – naujo reaktoriaus statybos Čekijos Dukovany atominėje elektrinėje. Nors susidomėjimą šiuo pelningu projektu yra išreiškusios JAV, Pietų Korėjos ir Prancūzijos įmonės, smarkiai jaučiamas Kremliaus spaudimas, kad konkursą laimėtų Rusijos valstybinė atominės energetikos kompanija „Rosatom“. Po Sočyje pieš kelis mėnesius vykusio tête-à-tête su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Čekijos prezidentas M. Zemanas (kuriam konstitucija numato tik labai ribotas galias valstybės valdyme) pradėjo viešai ir intensyviai peikti kitus potencialius rangovus ir primygtinai rekomenduoti, kad konkursą laimėtų „Rosatom“.

Paskendęs skandaluose

2017 m. gruodį premjeru tapęs milijardierius A. Babišas yra antras turtingiausias žmogus Čekijoje, kuriam priklauso žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių grupė Agrofert bei žiniasklaidos koncernas MAFRA, tarp kitų leidinių valdantis du didžiausius šalies dienraščius „Lidove noviny“ ir „Mlada fronta DNES“, lankomiausią šalies naujienų portalą „iDnes“.

A. Babišas jau buvo sukėlęs vyriausybės krizę 2017 m. gegužę, tuomet būdamas finansų ministru. Tuometinis premjeras Bohuslavas Sobotka atsistatydino dėl A. Babišui mestų kaltinimų finansinėmis machinacijomis. Tiesa, po kelių dienų B. Sobotka apsigalvojo – grįžo į premjero postą ir atleido A. Babišą, taip užbaigdamas krizę.

2017 m. spalį A. Babišo ANO laimėjo parlamento rinkimus, gavusi trigubai daugiau vietų parlamente nei antra likusi centro dešinės „Pilietinė demokratinė partija“, ODS. Tačiau daugumai parlamentinių partijų atsisakius bendradarbiauti su ANO, valdančiosios mažumos koalicijos formavimas strigo ilgam – dabartinė ANO ir socialdemokratų (ČSSD) valdančioji koalicija sudaryta tik birželį.