Pasaulyje

2018.11.11 11:02

Nepaisydamos Vakarų, separatistinės Rytų Ukrainos provincijos pradeda balsuoti rinkimuose

BNS, LRT.lt2018.11.11 11:02

Kremliaus remiamų Rytų Ukrainos prorusiškų separatistų įkurtose pasiskelbusiose Donecko ir Luhansko respublikose sekmadienį prasidėjo rinkimai, nors Vakarai ragino Maskvą nesabotuoti taikos derybų.

Vašingtonas ir Briuselis tvirtina, kad šie rinkimai dar labiau apsunkins pastangas užbaigti konfliktą, per kurį nuo 2014 metų žuvo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Federica Mogherini šeštadienį pareiškė, kad blokas rinkimus laiko „neteisėtais ir jų nepripažins“.

„Šie konkretūs rinkimai yra parodija“, – pridūrė Jungtinių Valstijų specialusis pasiuntinys Ukrainoje Kurtas Volkeris.

„Raginame Rusiją tai sustabdyti ir atšaukti“, – pareiškė jis šią savaitę ir pridūrė, kad rinkimai prieštarauja vadinamajam Minsko taikos susitarimui, kuris buvo pasiektas tarpininkaujant Vakarams.

Kremlius šiuos raginimus atmetė ir pareiškė, kad rinkimai „neturi nieko bendra“ su šiuo susitarimu.

Maskva aiškina, kad rinkimai yra būtini, kad būtų galima užpildyti valdžios vakuumą, atsiradusį po to, kai per sprogdinimą vienoje Donecko kavinių rugpjūčio mėnesį žuvo Donecko separatistų lyderis Aleksandras Zacharčenka.

„Žmonėms paprasčiausiai reikia gyventi, tvarkyti savo gyvenimą ir užtikrinti tvarką regione, kuris patiria blokadą ir kuriam Ukrainos valdžia nuolat grasina panaudoti jėgą“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

2014 metais Rusija aneksavo Krymo pusiasalį ir parėmė sukilimą Rytų Ukrainoje.

Virtinė paliaubų susitarimų padėjo sumažinti kovas, bet pavieniai susirėmimai tęsiasi, be to, kariškiai ir civiliai nuolat susiduria su sausumos minų grėsme.

Tačiau derybos yra atsidūrusios aklavietėje, o Minsko taikos susitarimas, kuris pirmiausiai buvo pasiektas 2014 metų pabaigoje, o 2015-ųjų pradžioje pertvarkytas, yra nuolat pažeidinėjamas.

„Viltis žlugo“

Po A. Zacharčenkos žūties laikinuoju vadinamosios Donecko liaudies respublikos vadovu buvo paskirtas 37 metų amžiaus Denisas Pušilinas, anksčiau dirbęs skandalingoje Rusijos finansų piramidėje MMM, kuris, kaip manoma, laimės rinkimus šioje provincijoje.

O Luhansko provincijoje pergalė pranašaujama 48 metų Leonidui Pasečnikui, buvusiam Ukrainos saugumo tarnybos regioninio skyriaus viršininkui ir dabartiniam laikinajam Luhansko respublikos vadovui.

Abu yra pažadėję siekti glaudesnių ryšių su Maskva.

Donecke iškabintuose rinkimų plakatuose žmonės raginami balsuoti „su Rusija širdyje“.

Tačiau kai kurie vietos gyventojai sako, jog jaučiasi nusivylę, ir priduria, kad jų nuomonė nieko nereiškia.

„Du pasaulio valdovai – Jungtinės Valstijos ir Rusija – dalijasi teritorijas“, – pareiškė Jurijus, 50 metų amžiaus Donecko gyventojas, atsisakęs nurodyti savo pavardę.

„Viltis žlugo, kaip jie sako“, – pasakė jis agentūrai AFP.

Lidija Bondar, 76 metų amžiaus pensininkė, pareiškė, jog palaikė A. Zacharčenką ir balsuos už jo įpėdinį D. Pušiliną.

Daugelis analitikų sako, jog šiais rinkimais Maskva siekia dar sustiprinti savo įtaką maždaug 3 proc. Ukrainos teritorijos, kuriuose gyvena apie 3,7 mln. žmonių.

Daugelis stebėtojų sako, kad, palyginti su A. Zacharčenka, D. Pušilinas yra patogesnis Maskvai.

„Finansų piramidės prezidentas“

Balsavietės atsidarė 5 val. Grinvičo laiku (7 val. Lietuvos laiku) ir užsidarys 17 val. Grinvičo laiku (19 val. Lietuvos laiku). Pirmųjų rezultatų laukiama pirmadienį.

Paskutiniai separatistų rinkimai buvo surengti 2014 metais, nors tam prieštaravo Vakarai ir Kijevas, kurie nepripažino jų rezultatų.

Kai kurie Kijevą palaikantys gyventojai sako nebalsuosiantys.

„Tai juokinga“, – pareiškė 34 metų Tatjana, kuri, bijodama keršto, atsisakė nurodyti savo pavardę.

„Žmogus, kuris dalyvavo finansų piramidėse, buvo išrinktas kandidatu į mūsų prezidentus. Neketinu balsuoti. Veikiau praleisiu dieną su savo vaiku“, – pareiškė ji.

Kijevo rėmėjai Vakaruose sako, kad Rusija turėtų išvesti pajėgas iš Rytų Ukrainos ir sutikti regione dislokuoti Jungtinių Tautų taikdarių misiją, kad būtų galima sureguliuoti kruviniausią Europoje konfliktą nuo Balkanų karo praėjusio amžiaus 10-ąjį dešimtmetį.

Tačiau Kremlius neigia, jog per sieną siunčia karius ir ginklus.

URM: tai šiurkščiai pažeidia Minsko susitarimus

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) griežtai smerkia lapkričio 11 d. vadinamųjų Donecko ir Luhansko respublikų vykdomus neteisėtus ir prieštaraujančius tarptautinės teisės normoms balsavimus dalyje Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių teritorijos, rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime.

Anot minsiterijos, tokie rinkimai šiurkščiai pažeidžia Minsko susitarimus, Ukrainos  įstatymus ir nesudaro sąlygų piliečiams minėtuose Ukrainos regionuose laisvai pareikšti savo politinės valios. Kaip rašoma pranešime, ypač nerimą kelia, kad šiuos rinkimus lydi tolesnė Rusijos kariuomenės invazija į Ukrainos teritoriją, nesiliaujantys paliaubų pažeidimai ir situacijos Azovo jūroje eskalavimas ir militarizavimas.

„Tokie neteisėti veiksmai šiurkščiai pažeidžia Ukrainos teritorinį vientisumą, laužo tarptautinius susitarimus ir turės rimtų pasekmių tolesniems tarptautinės bendrijos santykiams su Rusija“, – skelbia Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Pranešime užtikrinama, kad Lietuve remia Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą. Ministerija ragina laikytis Minske prisiimtų įsipareigojimų išvesti savo karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos, nutraukti bet kokios paramos teikimą nelegalioms ginkluotoms grupuotėms Donbase ir atkurti valstybės sienos su Ukraina kontrolę.