Vengrijos sprendimas palengvinti atvykimo į šalį tvarką Rusijos ir Baltarusijos piliečiams didina saugumo rizikas Europoje, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Vienašališki Vengrijos sprendimai, įskaitant ir šį, dėl vizų išdavimo palengvinimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, prieštarauja Europos Sąjungos (ES) vertybėms, solidarumo principams bei susitarimams“, – BNS trečiadienį perduotame komentare teigė valstybės vadovas.
„Vengrijos leidimas šalies agresorės Rusijos ir dalyvaujančios šalies Baltarusijos piliečiams laisvai keliauti po Europą didina saugumo rizikas Europoje“, – pridūrė jis.
G. Nausėda abejotinos prasmės projektu vadina ir Pakš atominės elektrinės statybą, kurią vykdys „Rosatom“ bei Baltarusijos atstovai, „nesuvaldę saugumo ir statybos problemų Astravo AE ir okupavę Ukrainos Zaporižės AE“.
Taip pat skaitykite
Šį mėnesį Vengrija paskelbė apie naują palengvintą vizų sistemą, pagal kurią aštuonių šalių, įskaitant Rusiją ir Baltarusiją, piliečiai gali atvykti į Vengriją be saugumo patikrinimų ar kitų apribojimų.
Budapeštas tvirtina, kad daugelis atvykstančiųjų pagal šią schemą statys atominę elektrinę.
Vėliau trečiadienį žurnalistams G. Nausėda teigė, jog Budapešto sprendimus „sunku suprasti“.
„Man vis labiau peršasi klausimas, o ko siekia pati Vengrija? Ar ji iš tikrųjų dar laiko save ES šalimi? Nes tai, kas vyksta pastaruoju metu, panašu į tai, kad Vengrija galbūt siekia tapti kito aljanso dalimi“, – kalbėjo prezidentas.
„Nes de facto, realiai, pagal turinį Vengrija daro viską, kas yra naudinga Rusijai, siekiant destabilizuoti situaciją ES. Šitas sienų atvėrimas kertasi absoliučiai, kardinaliai su tuo, ką mes darome, siekdami padidinti savo saugumą, atsparumą“, – pridūrė jis.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija antradienį BNS informavo, kad Lietuva šį Vengrijos sprendimą skųs Europos Komisijai.
Pagal ES taisykles šalių narių vyriausybės turi teisę pačios spręsti dėl teisėtos migracijos ir darbo leidimų. ES vizas turintys ne Bendrijos šalių piliečiai paprastai gali laisvai judėti Šengeno erdvėje, kuri apima 29 šalis, įskaitant Norvegiją ir Šveicariją.
2022 metais Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, ES paskelbė sankcijų Rusijai ir Baltarusijai. Nors pagal jas rusams nedraudžiama keliauti į ES, Rusijoje įsikūrusioms oro linijų bendrovėms nebeleidžiama skraidyti į bloką, o šimtai su Kremliumi susijusių asmenų įtraukti į juoduosius sąrašus.
