Malyje baigėsi pirmieji prezidento rinkimai po karinio perversmo pernai pavasarį. Praėjus tik pusmečiui po užsienio valstybių įsikišimo į konfliktą, tikimasi, kad naujas prezidentas į šalį atneš taiką ir stabilumą.
Malyje baigėsi pirmieji prezidento rinkimai po karinio perversmo pernai pavasarį. Praėjus tik pusmečiui po užsienio valstybių įsikišimo į konfliktą, tikimasi, kad naujas prezidentas į šalį atneš taiką ir stabilumą.
Balsadėžės labiau primena dėžes skalbiniams, stebėtojai ir rinkimų komisijų nariai sėdi už sukrypusių stalų. Aplink – baldų nuolaužos, skurdas ir netvarka. Vis dėlto tai – demokratiniai rinkimai.
Praėjo pusmetis nuo tada, kai Prancūzija išsiuntė puspenkto tūkstančio karių į šiaurinius Malio regionus išstumti tenykštes teritorijas okupavusių islamistų sukilėlių. Dalis užsienio pajėgų vis dar yra Malyje, o kai kurie šiaurės regionai tebekontroliuojami sukilėlių.
Analitikai nesutaria, ar rinkimai padės pagaliau suvienyti šalį, ar dar labiau ją suskaldys.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas rinkimų eigą pavadino netobula, tačiau kartu išsakė viltį, kad jie vyks taikiai, o rezultatus pripažins visi.
Rinkėjų yra beveik 7 mln, kandidatai antrajame ture – buvęs premjeras Ibrahimas Boubacaras Keita ir buvęs finansų ministras Soumailas Cisse. Nors pastarasis skundėsi, kad rinkimai neapsiėjo be sukčiavimų – sugadinti daugiau kaip 400 tūkst. biuletenių – Malio konstitucinis teismas tokius kaltinimus atmetė, o, pasak Europos Sąjungos stebėtojų, rinkimai vyko skaidriai.
Rinkimai svarbūs siekiant užsitikrinti daugiau nei 4 mlrd. dolerių paramą, kurią pažadėjo tarptautiniai partneriai, sustabdę mokėjimus po pernai įvykusio karinio perversmo.
