Pasaulyje

2018.11.04 13:21

Preliminarūs rezultatai: Ramiojo vandenyno salynas liks Prancūzijos dalimi

BNS 2018.11.04 13:21

Naujosios Kaledonijos rinkėjai, sekmadienį balsavę referendume, nusprendė, kad jų Ramiojo vandenyno salynas, nuo XIX amžiaus vidurio priklausantis Prancūzijai, turėtų likti šios šalies dalimi, rodo preliminarūs rezultatai.

Suskaičiavus 70 proc. balsų paaiškėjo, kad 59,5 proc. rinkėjų atmetė pasiūlymą skelbti nepriklausomybę nuo Prancūzijos, pranešė vietos televizija „Nouvelle-Caledonie la 1ere“.

Už maždaug 18 tūkst. km nuo pagrindinės Prancūzijos teritorijos dalies esanti Naujoji Kaledonija turi ketvirtį visų žinomų pasaulio nikelio – svarbaus elektronikos komponento – atsargų ir yra strateginės reikšmės atramos taškas Prancūzijai Ramiojo vandenyno regione.

Balsavimas 284 apylinkėse prasidėjo 8 val. vietos (šeštadienį 23 val. Lietuvos) laiku; referendumas truko dešimt valandų.

Nuogąstaujama, kad referendumas gali pakurstyti įtampą tarp autochtonų kanakų, kurie yra linkę palaikyti nepriklausomybę, ir baltųjų gyventojų. 9-e dešimtmetyje ši įtampa buvo pasireiškusi kruvinu smurtu.

Dauguma žmonių, kilusių iš atsikėlusių europiečių, norėtų išlaikyti ryšius su Prancūzija.

Naujosios Kaledonijos salose gyvena apie 270 tūkst. žmonių. Apie 40 proc. gyventojų sudaro kanakai, apie 27 proc. yra kilę iš Europos, o dauguma kitų turi šaknų Azijoje arba kitose Ramiojo vandenyno salose.

Neramumai, nusinešę daugiau kaip 70 žmonių gyvybių, 1988 metais paskatino konfliktuojančias stovyklas sudaryti susitarimą. Po dešimtmečio buvo sudarytas dar vienas susitarimas, sudaręs sąlygas valdžios decentralizavimui ir šio sekmadienio referendumui dėl nepriklausomybės.

Separatistai ragino kanakų rinkėjus pasirinkti Kanakijos – taip jie vadina Naująją Kaledoniją – apsisprendimo teisę ir nusimesti „kolonijinės“ valdžios Paryžiuje pančius.

„Mums tai didi diena. Mano tėvas, mano senelis kovojo už šią šalį, o šiandien vyksta antra kova – prie balsadėžių“, – sakė nepriklausomybės šalininkas Patrickas Watrone'as, vilkėjęs kanakų vėliavos spalvų drabužius.

„Šiandien mes, jauni kanakai, neturime darbo. Jei mes valdytume šalį, turėtume daugiau galimybių“, – sakė 28 metų Fabrice'as Ude`as.

Tačiau autochtonai sudaro mažiau nei 50 proc. rinkėjų, be to, kai kurie kanakai pritaria ryšiams su Prancūzija.

Prancūzija užtikrina šių salų gynybą, teisėsaugą, tvarko užsienio politikos, teisingumo ir švietimo reikalus, tačiau teritorija turi plačią autonomiją. Naujoji Kaledonija kasmet gauna apie 1,3 mlrd. eurų Prancūzijos valstybės subsidijų, todėl daugelis baiminasi, kad ekonomika smarkiai nukentės, jeigu ryšiai būtų nutraukti.

„Nesu tikras, kad (būdami vieni) turėsime visus išteklius, kurių mums reikės sėkmei“, – sakė 62 metų pensininkas Marcas Gnipate`as.

61 metų Michaele Mikena taip pat balsavo „Prieš“. „Nebijau nepriklausomybės, bet esu prisirišusi prie Prancūzijos, esu jai daug skolinga“, – sakė ji.

Apklausos rodė, kad 63–75 proc. rinkėjų paprieštaraus atsiskyrimui nuo Prancūzijos, kuri pretenzijas į šias salas pareiškė 1853-aisiais ir vienu metu naudojosi jomis kaip pataisos kolonija.

Pagal minėtą 1998 metų Numėjos susitarimą, jei šį sekmadienį referendumo dalyviai pasisakys prieš nepriklausomybę, iki 2022-ųjų galėtų būti surengti dar du plebiscitai dėl suverenumo.

Atsvara Kinijai Ramiajame vandenyne?

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris po rezultatų paskelbimo turi pasakyti kalbą per televiziją, kampanijoje iš esmės nedalyvavo, bet gegužės mėnesį lankydamasis Numėjoje pareiškė, kad „Prancūzija be Naujosios Kaledonijos nebūtų tokia graži“.

Jis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl didėjančios kinų įtakos Ramiojo vandenyno regione, kur Pekinas daug investavo 1980 metais nuo Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos atsiskyrusiame Vanuatu.

Kaltindamas JAV „pastaraisiais mėnesiais atsukus nugarą šiam regionui“, E. Macronas sakė, kad Kinija „žingsnis po žingsnio kuria savo hegemoniją“ Ramiajame vandenyne. Taip jis užsiminė, kad nepriklausoma Naujoji Kaledonija galėtų suteikti Pekinui dar vieną atramos tašką.

Australija taip pat reiškė susirūpinimą Kinijos veikla kaimyninėse salų valstybėse, kurios, strateginių studijų centro „Lowy Institute“ apskaičiavimu, 2006–2016 metais iš Pekino gavo 1,78 mlrd. dolerių (1,56 mlrd. eurų) vertės pagalbą. Australija dėl to ir pati didino savo išlaidas.

Naujoji Kaledonija yra viena iš kelių Prancūzijos avanpostų tolimose salose, išlaikiusių strateginę svarbą. Šios teritorijos yra Prancūzijos XIX amžiaus imperijos palikimas.

Referendumas turi parodyti, ar tokios tolimos teritorijos, kurios labai priklauso nuo valstybės paramos, bet jaučia, kad Paryžius galbūt jas ignoruoja, yra linkusios likti Prancūzijos dalimis.

Ir Prancūzijos Gvianą Pietų Amerikoje, ir Indijos vandenyno Majoto salyną nuo praėjusių metų krečia dideli protestai dėl pragyvenimo standartų ir įsivaizduojamo nesirūpinimo.

Naujojoje Kaledonijoje nuogąstaujama, kad balsavimas gali atskleisti įtampą dėl didelės nelygybės, išliekančios nepaisant vyriausybės pastangų pataisyti ekonominį balansą kanakų naudai.

Kanakų bendruomenę persekioja iškritimo iš mokyklų, chroniško nedarbo ir prastų gyvenimo sąlygų problemos.

Vis daugėja nusikalstančių jaunuolių gaujų ir abi stovyklos baiminasi smurto tarp jų, jeigu laimės „Ne“ šalininkai.

Siekiant užtikrinti saugų balsavimą, į Naująją Kaledoniją buvo pasiųsta papildomų policijos pajėgų. Valdžia taip pat uždraudė nešiotis šaunamuosius ginklus ir prekiauti alkoholiu prieš balsavimą ir jam vykstant.