Pasaulyje

2018.10.26 23:35

Rusijos opozicijos žurnalui gresia uždarymas po 300 tūkst. eurų baudos

BNS 2018.10.26 23:35

Vieninteliam Rusijos opozicijos žurnalui „The New Times“ gresia bankrotas ir uždarymas, teismui skyrus šiam leidiniui beveik apie 300 tūkst. eurų baudą, penktadienį paskelbė jo redaktorė.

Savo itin kritišku požiūriu į prezidento Vladimiro Putino jau beveik du dešimtmečius trunkantį valdymą pagarsėjusiam žurnalui tokia bauda skirta už informacijos apie finansavimo šaltinius slėpimą nuo valstybinio ryšio kontrolės institucijos „Roskomnadzor“, pažymėjo redaktorė Jevgenija Albac.

„Tai – bankrotas“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė ji ir pridūrė, kad finansinių sunkumų patiriantis leidinys nepajėgs išmokėti tokios didžiulės sumos.

Pasak jos, „The New Times“ netikėtai buvo skirta 22,25 mln. rublių (297 tūkst. eurų) bauda, o jai asmeniškai buvo liepta susimokėti 30 tūkst. rublių (400 eurų). Tokį sprendimą teismas priėmė posėdyje nedalyvaujant leidinio atstovams.

Nutartis buvo paskelbta po to, kai J. Albac anksčiau šią savaitę paėmė interviu iš vieno įnirtingiausių V. Putino kritikų Aleksejaus Navalno per liberalios pakraipos radijo „Echo Moskvy“ laidą.

2007-aisiais „The New Times“ tiražas buvo mažas, bet žurnalas pagarsėjo savo kritiškais reportažais ir tvirta antikremliška pozicija.

Pernai leidinys dėl finansinių bėdų bei reklamos užsakymų stygiaus atsisakė savo spausdintos versijos ir pradėjo skelbti turinį vien internetu.

J. Albac tikėjosi vėl pradėti spausdinti žurnalą, bet dabar būgštauja, kad redakciją apskritai teks uždaryti.

Interneto turinį leidiniui leidžia skelbti šalininkų aukojamos lėšos. Jų „The New Times“ gauna iš vienos labdaros organizacijos, kurią Rusijos valdžia laiko „užsienio agente“.

Pasak redaktorės, žurnalas nuolat teikia finansines ataskaitas valdžios institucijoms, bet ji nežinojo, kad būtina tai daryti kas tris mėnesius.

2012-aisiais Rusija priėmė įstatymą, kuriuo iš užsienio finansuojamos nevyriausybinės organizacijos įpareigojamos registruotis kaip „užsienio agentės“. Kritikai teigia, kad tokia priemonė tyčia pakertama Rusijos pilietinė visuomenė.

Kremliaus kritikai sako, kad pastaruosius kelerius metus vadžia siekė griežčiau kontroliuoti internetą, kuris laikomas paskutiniu žodžio laisvės bastionu Rusijoje.