Pasaulyje

2018.10.19 14:30

Lenkijos valdančiųjų laukia svarbus išbandymas vietos rinkimuose

BNS2018.10.19 14:30

„Rinkimai yra išbandymas pagrindinėms partijoms didžiuosiuose miestuose ir regionų tarybose prieš (gegužę numatytus) Europos Parlamento rinkimus ir kitų metų Sejmo rinkimus“, – naujienų agentūrai AFP sakė politologas Stanislawas Mocekas iš Lenkijos mokslų akademijos.

Prognozuojama, kad PiS turėtų sustiprinti savo pozicijas regioninėse tarybose, tačiau jose dominuojančia politine jėga tikriausiai netaps.

Per 2015 m. rinkimus beprecedentę (nors ir ne absoliučią) daugumą užsitikrinusi PiS įsivėlė į konfliktą su Briuseliu dėl virtinės teismų sistemos reformų, kurios, anot kritikų, kelia grėsmę demokratijai. Pati PiS tvirtina, kad šiomis reformomis siekiama kovoti su korupcija ir pertvarkyti teismų sistemą, vis dar persekiojamą Lenkijos komunistinių laikų palikimo.

Telkiasi ir rėmėjai, ir priešininkai

PiS populiarumą padeda išlaikyti spartus ekonomikos augimas ir dosnios socialinės išmokos. Be to, jų elektoratas laiko partiją ir ypač jos lyderį Jaroslawą Kaczynskį drąsiais nacionalinių interesų gynėjais.

J. Kaczynskis, Reuters/Scanpix nuotr.

Viena vyresnio amžiaus aktorė, pageidavusi neviešinti savo pavardės, Varšuvoje naujienų agentūrai AFP sakė, kad 2003 metais vykusiame referendume dėl šalies narystės Europos Sąjungoje ji balsavo „prieš“. Ji taip pat negailėjo karčių opozicinei liberalų partijai „Pilietine platforma“ (PO), kurią pavadino „gauja“, po komunizmo žlugimo „už grašius pardavusia šalies gamyklas užsieniečiams“.

Tačiau PiS vykdoma kontraversiška teismų sistemos reforma sutelkė ir partijos kritikus, tvirtinančius, kad ši reforma pažeidžia Konstituciją ir kelia didžiausią grėsmę demokratijai Lenkijoje nuo 1989 metų, kai šalis išsivadavo nuo komunizmo.

„Pakanka vieno žodžio paaiškinti, kodėl nebalsuosiu už PiS: Konstitucija“, – naujienų agentūrai AFP pietiniame Krokuvos mieste sakė chemijos profesorius Leszekas Czepirskis (Lešekas Čepirskis).

SIPA/Scanpix nuotr.

Įtakingi PiS veikėjai, tarp jų J. Kaczynskis ir premjeras Mateuszas Morawieckis pastarosiomis savaitėmis aplankė daug šalies miestų ir miestelių, telkdami paramą partijos kandidatams į vietos savivaldą ir žadėdami, kad rinkėjai gali pasikliauti centrine vyriausybe Varšuvoje.

PiS taikosi į Varšuvą, opozicija kaltina rinkėjų bauginimu

Jaunosios kartos PiS politikai Patrykas Jakis ir Malgorzata Wasserman meta iššūkį liberalams ir kairiojo sparno politikams sostinėje Varšuvoje ir pietiniame Krokuvos mieste.

33 metų P. Jakis šiuo metu užima Lenkijos teisingumo viceministro postą. Jo kampanija už „sąžiningą ir ambicingą Varšuvą“ nukreipta prieš kadenciją baigiančią liberaliojo sparno sostinės merę Hanną Gronkiewicz–Waltz, PO narę. Šią persekioja kaltinimai korupcija vykdant nuosavybės Varšuvoje, kurią po Antrojo pasaulinio karo buvo konfiskavęs komunistinis režimas, reprivatizaciją.

P. Jakio svarbiausias varžovas bus kitas PO narys Rafalas Trzaskowskis – 46 metų buvęs ministras ir Europos Parlamento narys, į rinkimus einantis su šūkiu „Varšuva visiems“.

Šią savaitę opozicijos politikai šią savaitę apkaltino PiS bauginimo taktikos taikymu, kai pasirodė vienas iš jos reklaminių vaizdo klipų, kuriame tvirtinama, kad laimėjus PO kandidatams, šalį užplūs migrantai ir pabėgėliai.

P. Jakis stojo ginti vaizdo klipą ir komercinei radijo stočiai RMF sakė: „Lankiausi Vakaruose ir nenoriu, kad čia kas nors sprogtų, kaip nutiko daugelyje kitų miestų. Jei išrinksite R. Trzaskowskį, neturėsite garantijų, kad taip nenutiks.“

Reuters/Scanpix nuotr.

R. Trzaskowskis savo ruožtu žada, jog bus tęsiamos H. Gronkiewicz-Waltz pradėtos miesto plėtros iniciatyvos, įskaitant naujų kelių, metro linijų, dviračių takų tiesimą bei poilsio zonų tvarkymą.

Mūšis kaimiškose vietovėse

Kaimiškose vietovėse PiS sunkiai sekasi aplenkti agrarinę Lenkijos liaudies partiją (PSL), kur ši nedidelė politinė jėga dominuoja ne vieną dešimtmetį. Ant kortos pastatyta daug: vietos valdžiai tenka svarbiausias vaidmuo skirstant ES finansinę paramą žemės ūkiui ir regioninei plėtrai.

Ekspertai mano, kad J. Kaczynskis gali tikėtis įtakingos Katalikų Bažnyčios paramos įtikinant kaimiškų vietovių rinkėjus, kurie tradiciškai yra uolūs katalikai, palaikyti konservatyvią PiS.

Balsavimas prasidės 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku ir tęsis iki 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku.

Antrasis rinkimų turas miestuose ir gyvenvietėse, kur sekmadienį niekam nepavyks užsitikrinti daugumos, bus rengiamas lapkričio 4 dieną.