Pasaulyje

2018.10.10 19:48

Lenkijos lyderis nepaisydamas prieštaravimų paskyrė Aukščiausiojo Teismo teisėjus

BNS 2018.10.10 19:48

Lenkijos prezidentas trečiadienį prisaikdino naujus Aukščiausiojo Teismo teisėjus, taip pakurstydamas konfliktą dėl teismų sistemos kontrolės ir ignoruodamas kitą aukštos instancijos teismą, nusprendusį, kad šių teisėjų paskyrimas turi būti sustabdytas iki bus pateikta Europos Sąjungos teisėjų nuomonė.

Prezidento Andrzejaus Dudos atstovas trečiadienį sakė, kad 27 teisėjai davė darbo Aukščiausiajame Teisme priesaiką.

Šis žingsnis yra dalis teismų sistemos reformų, vykdomų konservatyvios valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), teigiančios, kad teisėjai, dirbę komunistų valdymo laikais, turi būti pakeisti.

Daug Aukščiausiojo Teismo teisėjų buvo priversti išeiti į pensiją, bet įrodinėja, kad tai prieštarauja konstitucijai.

Teismas siekia Europos Teisingumo Teismo (ETT) nuomonės ir, remiamas Aukščiausiojo Administracinio Teismo, sustabdė naujų teisėjų skyrimą, tačiau A. Duda tai ignoravo.

Lenkijos teisėjų asociacijos „Iustitia“ pirmininkas Krystianas Markiewiczius pasmerkė A. Dudą už tai, kad jis „negerbia valdžių atskyrimo principo“.

Tačiau prezidento patarėjas teisininkas Pawelas Mucha žurnalistams pareiškė, kad „valstybės vadovas nedalyvauja aukščiausiojo administracinio teismo procedūrose“, todėl galėjo pasinaudoti savo konstitucine prerogatyva skirti teisėjus „visuomenės interesų“ labui.

Problema kyla dėl dešiniųjų vyriausybės priimto naujo įstatymo, kuris sumažino Aukščiausiojo Teismo teisėjų privalomo išėjimo į pensiją amžių nuo 70 iki 65 metų.

Jis paspartino ankstesnių vyriausybių paskirtų teisėjų išėjimą į pensiją ir leido skirti naujus teisėjus, laikomus lojaliais dabartinei Varšuvos vyriausybei.

Kritikai teigia, kad ši reforma iš esmės yra vyriausybės siekis kontroliuoti teismų sistemą, todėl ji kelia grėsmę Lenkijos demokratijai.

Tačiau valdančioji Lenkijos partija PiS tvirtina, kad pokyčiai yra reikalingi kovojant su korupcija bei „valant“ sistemą, kurioje tebejuntama komunistinių laikų įtaka.

Ši reforma išprovokavo protestų bangą Lenkijoje ir sukėlė Europos Sąjungos susirūpinimą.

Praėjusį mėnesį Europos Sąjunga padavė Lenkiją į Bendrijos teismą dėl šalies teismų reformos, kuri, pasak jos, „pažeidžia teismų nepriklausomybės principą“.

Jeigu Liuksemburge įsikūręs Europos Teisingumo Teismas nuspręs, kad Lenkija pažeidė ES įstatymus, Varšuvai gali būti skirtos baudos.

Pirmą kartą nerimą dėl Lenkijos teismų reformos ES išreiškė netrukus po PiS pergalės per 2015 metais įvykusius rinkimus.

Nuo to laiko Briuselis ilgiau kaip dvejus metus bandė tartis su Lenkija, bet Varšuva ignoravo ES perspėjimus, kad nauji pakeitimai susilpnins demokratinės kontrolės ir atsvarų mechanizmą.

Gruodžio mėnesį Europos Komisija žengė precedento neturintį žingsnį ir inicijavo procedūrą prieš Lenkiją pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį dėl „sisteminių grėsmių“ teisinės valstybės principui.

Vykdant šią „branduolinę“ procedūrą, Lenkija teoriškai galėtų netekti teisės balsuoti per ES ministrų susitikimus. Tačiau Vengrija pažadėjo blokuoti šį Briuselio bandymą.