Šeštadienį Latvijos gyventojai rinko parlamentą. Rinkimuose dalyvavo 16 partijų bei politinių susivienijimų. 20.00val. buvo uždarytos balsavimo vietos ir skaičiuojami balsai. Po vidurnakčio, suskaičiavus daugiau nei pusės apylinkių balsus pirmauja partija „Santarvė“. Rinkimuose savo balsą atidavė tik 52 proc. rinkėjų. Tokį žemą aktyvumą specialistai aiškina rinkėjų protesto akcija.
Kaip ir prognozuota, suskaičiavus 783 iš 1078 apylinkių balsus laimi Rygos mero Nilo Ušakovo socialdemokratų partija „Santarvė“ (20,8 proc.). Antroje vietoje surinkusi 13,9 proc. balsų kol kas yra nauja, populistine laikoma partija „Kam priklauso valstybė?". Nedaug atsilieka trečioje vietoje esantys „Naujieji konservatoriai (13,3 proc.), ketvirtieji – „Žalieji ir valstiečiai“ (11,2 proc.), penktieji – aljansas „Plėtra/Už!“ (11 proc.). Dar dvi partijos peržengia 5 proc. ribą.
Rezultatai dar keisis, kai pradės plaukti duomenys iš didžiausių apylinkių
LRT RADIJO bendradarbis Latvijoje Arūnas Vaikutis pasakoja, kad analitikai Latvijoje teigia, kad žmonės nebejaučia ryšio su valstybe ir nebetiki, kad gali daryti įtaką įvykiams valstybėje. Tokia padėti susiklostė pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo.
Nors manoma, kad rinkimus laimės „Santarvė“, tačiau nemanoma, kad ji bus valdančiojoje daugumoje, tiesa, baiminamasi, kad naujoji valdančioji dauguma nebus labai stabili.
Balsavusių rinkėjų apklausa rodo, kad laimėjo partija „Santarvė“
Latvijos socialdemokratinė partija „Santarvė“, liberalusis susivienijimas „Už plėtrą/Už!“, dešinysis Nacionalinis aljansas, Naujoji konservatorių partija ir populistinė partija „Kam priklauso valstybė?“ (KPV LV) užsitikrino didžiausią paramą per šeštadienį vykusius visuotinius rinkimus, rodo balsavusių rinkėjų apklausa, atlikta naujienų agentūros BNS, visuomeninio transliuotojo ir Rygos Stradinio universiteto (RSU).
Po 2014 metų visuotinių rinkimų vyriausybę suformavo į koaliciją susibūrusios trys partijos: centro dešinioji Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS), dešinysis Nacionalinis aljansas „Viskas Latvijai!“ -„Tėvynei ir Laisvei“ ir Judėjimo už Latvijos nacionalinę nepriklausomybę susivienijimas (VL-TL/JLNN) ir centro dešinioji „Vienybė“.
Dar dvi centro dešiniosios partijos – Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS) ir Naujoji vienybės partija – taip pat veikiausiai peržengė 5 proc. balsų slenkstį ir pateko į naujos sudėtie Saeimą.
Apklausos rezultatai rodo, kad didžiausio palaikymo, kaip ir per ankstesnius rinkimus 2014 metais, sulaukė „Santarvė“, tikriausiai gavusi apie 19,4 proc. balsų. Tačiau ši prorusiška laikoma partija 2014-aisiais nerado koalicijos partijų ir į vyriausybę nepateko.
„Už plėtrą/Už!“ tikriausiai palaikė 13,4 proc. apklausos dalyvių, Nacionalinį aljansą – 12,6 proc., Naujoji konservatorių partija – 12,4 proc. ir KP LV – 11,5 procento.
ŽVS gali tikėtis 9,7 proc., o Naujoji vienybės partija – 6,9 proc. balsų.
Analitinio centro „Providus“ direktorė Iveta Kažoka sakė BNS, kad rinkėjų apklausos rodo, jog naujasis parlamentas veikiausiai bus itin fragmentuotas.
„Kol kas nieko nesinorėtų komentuoti, nes daugelio partijų rezultatai panašūs. Kaip byloja per ankstesnius rinkimus balsavusių rinkėjų apklausų rezultatai, jie gali reikšmingai skirtis nuo rinkimų rezultatų. Šiuo atveju kiekvienas procentas yra reikšmingas“, – sakė ekspertė.
I. Kažoka pridūrė, kad tuo atveju, jeigu rinkėjų apklausų rezultatai daugmaž atitiks realius rinkimų rezultatus, netikėtumą pateikė silpnai pasirodžiusi ŽVS ir sėkmingas „Už plėtrą/Už!“ pasirodymas.
Pasak ekspertės, dar dviejų partijų rezultatai artimi 5 proc. slenksčiui, o balsavusieji už vieną iš jų – Latvijos rusų sąjungą – per apklausas galėjo nutylėti apie savo pasirinkimą.
Premjeras Maris Kučinskis savo ruožtu sakė, kad sprendžiant iš preliminarių duomenų, naująjį kabinetą gali vėl pavykti suformuoti dešiniosioms jėgoms, bet pridūrė, kad būtina sulaukti oficialių rinkimų rezultatų.
Reuters/Scanpix nuotr.
Balsavimo eiga
DELFI.lv skelbia, kad iki 16.00 val. savo balsą atidavė 36,87 proc. rinkėjų. Tai mažesnis aktyvumas nei 2014 metais.
Kaip pasakoja A. Vaikutis, buvo gauta 20 pranešimų apie pažeidimus rinkimų apylinkėse ir balsų pirkimą, tačiau visi jie nepasitvirtino.
Pakalbinti iš balsavimo apylinkių einantys žmonės tikino, kad nori permainų, o išrinktieji turėtų atsigręžti į paprastą žmogų.
Nepriklausomai nuo rinkimų rezultatų valdyti norinčioms partijoms teks ieškoti sąjungininkų. Iki šiol kitos partijos atsisakydavo jungtis su daugiausia balsų surinkdavusia prorusiška „Santarvės“ partija, tačiau analitikai perspėja, kad šįkart situaciją gali pakeisti populistų partija „Kam priklauso valstybė“, kuri prognozių duomenimis gali aplenkti dabartinius valdančiuosius.
Kaip skelbia A. Vaikutis, iki 11 val. jau balsavo apie 5 proc. rinkėjų, per 2 proc. rinkėjų pasinaudojo teise balsuoti iš anksto.
Latvijos piliečiai aktyviai balsuoja ir užsienyje. Naujojoje Zelandijoje net buvo pritrūkę balsavimo biuletenų, tačiau šį nesklandumą pavyko greit išspręsti.
Visuomenes apklausos rodo, jog daugiausia balsų gali tikėtis didžiausia nueinančio parlamento partija „Santarvė“. Tačiau abejojama, ar jai pavyks suburti koaliciją, nes ši politinė jėga, dalies apžvalgininkų nuomone, pernelyg palankiai atsiliepia apie Rusijos politiką. Dėl šios priežasties „Santarvė“ už valdančiosios koalicijos borto liko ir prieš ketverius metus.
Naujajame parlamente turėtų būti gerokai daugiau partijų negu ligšioliniame. Nuogąstaujama, kad tai gali pakenkti jo stabilumui. Kai kurie analitikai užsimena net apie pirmalaikius parlamento rinkimus.
Nepriklausomai nuo rinkimų rezultatų valdyti norinčioms partijoms teks ieškoti sąjungininkų. Iki šiol kitos partijos atsisakydavo jungtis su daugiausia balsų surinkdavusia prorusiška „Santarvės“ partija, tačiau analitikai perspėja, kad šįkart situaciją gali pakeisti populistų partija „Kam priklauso valstybė“, kuri prognozių duomenimis gali aplenkti dabartinius valdančiuosius.
„Nežinau, nesu apsisprendęs“ – populiariausia Latvijos partija, taip rinkimų išvakarėse juokavo analitikai. Pridurdami, kad šįkart neapsisprendusiųjų prieš rinkimus itin daug ir jų balsas šeštadienį veikiausiai bus lemiamas.
Ir pasirinkimas šįkart itin platus – tenka rinktis net iš 16 partijų. Analitikai perspėja, kad tokia fragmentacija apsunkins valdančiosios koalicijos sudarymą, o sudaryta ji būtų trapi.
Partijoms, kurios prieš ketverius metus suformavo valdančiąją koaliciją, prognozės nepalankios: Žaliųjų ir valstiečių sąjunga gali gauti vos 10–15 vietų, Nacionalinis aljansas – dar mažiau, o „Vienybė“ gali net visai nebepatekti į Saeimą.
Jei partijos vėl sieks neleisti valdyti „Santarvei“, teks ieškoti dar daugiau sąjungininkų – gal net penkių ar šešių partijų, o analitikai nerimauja, kad tokia koalicija subyrėtų susidūrusi su pirmais rimtais sunkumais. Spėliojimus, kad taip pakitus situacijai galbūt sutiktų jungtis su „Santarve“, valdantieji kategoriškai neigia.
Analitikai rinkimus vadina svarbiausiais per dešimtmetį – ne tik Latvijai, bet gal net visam regionui. Akivaizdu, kad po rinkimų laukia partijų derybos, o rinkėjai šeštadienį sprendžia, kokio stiprumo balsą partijos jose turės.
Plačiau – Julijos Petrošiūtės reportaže.
