Pasaulyje

2018.09.30 21:41

Baigėsi Irako kurdų balsavimas parlamento rinkimuose

BNS 2018.09.30 21:41

Irako kurdai sekmadienį baigė balsuoti rinkimuose į parlamentą autonominiame Kurdistano regione, išgyvenančiame ekonominius sunkumus po pernykščio Bagdadą įsiutinusio nepriklausomybės referendumo.

Teisę balsuoti trijose šiaurinio regiono provincijose turėjo daugiau kaip 3,1 mln. rinkėjų.

Jie 111 narių parlamentą rinko iš 673 kandidatų. Balsavimo rezultatai turėtų paaiškėti per tris paras.

Rinkimų metu užfiksuoti tik nedideli incidentai, pavyzdžiui, ginkluotų kovotojų bandymai balsuoti neturint reikalingų dokumentų.

Rinkimų komisija kol kas nepaskelbė duomenų apie rinkimų aktyvumą, tačiau išankstiniai požymiai rodo kuklų kurdų dalyvavimą balsavime.

Balsavimas Kurdistane vyko Irakui nesisekant suformuoti naujos Vyriausybės po kovą visoje šalyje vykusių rinkimų.

Federalinis parlamentas Bagdade pirmadienį turėtų išrinkti šalies prezidentą.

Irako kurdai yra vieni pagrindinių JAV partnerių kovojant su grupuote „Islamo valstybė“. Kurdai tikėjosi, kad šis indėlis padidins tarptautinės bendruomenės palaikymą jiems kurti savarankišką valstybę.

Vis dėlto 2017 metų referendume kurdams nubalsavus už nepriklausomybę, tai atsisuko prieš patį nafta turtingą regioną.

Supykęs Bagdadas regionui nustatė ekonomines sankcijas ir į jį nusiuntė federalines pajėgas, kad šios išvytų kurdų pajėgas iš regiono ekonomikai gyvybiškai svarbių naftos telkinių.

Irako parlamentas kovą sumažino Kurdistanui tenkančią valstybės biudžeto dalį nuo 17 iki 12,6 procento.

Sekmadienio rinkimai turi „pradėti naują etapą“ santykiuose tarp Kurdistano ir Bagdado, teigė regiono sostinėje Arbilyje balsavęs 26-ių Hawzaras Salaras.

AFP/Scanpix nuotr.

Nuo bumo iki nuopuolio

Kurdistano ekonomika sparčiai augo nuo 2003 metų JAV įsiveržimo į Iraką, likusiai šalies daliai tuo tarpu nugrimzdus į žiaurumus ir smurtą.

Tačiau „Islamo valstybės“ įsigalėjimas 2014 metais ir smukusios naftos kainos smarkiai nusmukdė regiono ekonominę situaciją.

Nuo 2014-ųjų Kurdistanas pasiskolino daugiau nei 4 mlrd. dolerių ir prieš 2017-ųjų nepriklausomybės referendumą turėjo 12 mlrd. dolerių skolų.

Oficialiais duomenimis, 87 proc. namų ūkių regione pajamos sudaro mažiau nei 850 dolerių per mėnesį.

„Ateities valdžios turi padėti žmonėms, ypač skurdiesiems“, – sakė Suleimanijoje balsavęs bedarbis Soranas Rassulas.

Jam antrino rinkimuose taip pat dalyvavęs Hikmetas Hakimas.

„Iš naujos Vyriausybės reikalaujame saugumo ir kad jie spręstų ekonominę situaciją“, – kalbėjo 49-ių vyras.

AFP/Scanpix nuotr.

Tradiciniai priešininkai

Stebėtojai prognozuoja, kad daugiausia mandatų gaus tos pačios partijos ir politinis žemėlapis Kurdistane po rinkimų nepasikeis. Tačiau labiau gali išryškėti skirtumai, atsiradę po nepriklausomybės referendumo.

Kadenciją baigiančiame parlamente daugiausia mandatų – 38 – turi Kurdistano demokratinė partija.

Pagrindinei opozicinei partijai „Goran“ atstovauja 24 deputatai, o Kurdistano patriotinei sąjungai (PUK) – aštuoniolika.

Dėl mandatų rinkimuose varžosi tik viena nauja politinė partija – judėjimas „Nauja karta“, kuris buvo įkurtas 2018 metais.

„Mums reikia stipraus parlamento, kuris imtųsi kurti kurdų valstybę ir modernią bei demokratinę visuomenę“, – sakė balsavęs 42-ių Karouanas Abu Bakras.

Vienuolika mandatų parlamente yra skirti religinėms ir etninėms mažumoms: penki – turkmėnų kandidatams, penki – krikščionių kandidatams, o vienas – armėnų bendruomenei.