Pasaulyje

2018.09.30 12:07

Kodėl Makedonijai prireikė keisti savo pavadinimą?

Adomas Šimkus, LRT Radijo laida „Pasaulio laikas“, LRT.lt2018.09.30 12:07

Mažoje Balkanų valstybėje Makedonijoje gali įvykti didžiuliai pokyčiai: rinkėjai patariamajame referendume sprendžia, ar keisti šalies pavadinimą. Jei bus pritarta, ši buvusi Jugoslavijos respublika vadintųsi Šiaurės Makedonija.

Skopjė tai galimybė pagerinti ryšius su kaimynine Graikija, kurios šiaurinis regionas taip pat vadinasi Makedonija. Nemažai graikų savo kaimynus kaltina jų istorijos savinimusi ir būtent dėl to Atėnų valdžia iki šiol blokuodavo Makedonijos pastangas suartėti tiek su NATO, tiek su Europos Sąjunga. Dabar – viskas gali keistis, ne veltui įtakingas leidinys „Politico“ šios dienos balsavimą vadina „ultra svarbiu“ referendumu.

Jam kelią atvėrė šių metų birželį Graikijos ir Makedonijos vyriausybių pasiektas susitarimas, kuris apima dvišalių santykių normalizavimą, galintį užbaigti beveik tris dešimtmečius trunkančius nesutarimus.

Štai ką sako Graikijos premjeras Aleksis Tsipras: „Tai istorinis žingsnis, dėl kurio visi bus nugalėtojai. Tai gali išgydyti praeities žaizdas, nutiesti kelią taikai, draugystei, bendradarbiavimui ir bendram augimui. Tai aktualu ne tik mūsų valstybėms, bet ir visiems Balkanams, visai Europai.“

Taip, tereikia pakeisti Makedonijos pavadinimą, kuris dabar beje oficialiai skamba taip: Buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija.

Pervadinti į Šiaurės Makedoniją lengva nebus: reikia, kad iš beveik 2 mln. rinkimo teisę turinčių piliečių balsuoti ateitų bent pusė. Dauguma atėjusiųjų turi pasisakyti už.

Susitarimui su Graikija nepritarianti Makedonijos dešiniųjų opozicija, kurios pusėje ir prezidentas Gjorge`as Ivanovas, savo šalininkus ragina boikotuoti balsavimą ir taip jį sužlugdyti.

AFP/Scanpix nuotr.

Kritikai Makedonijoje pavadinimo keitimą laiko makedonų tapatybės išdavyste, o kritikams Graikijoje – tai nuolaidžiavimas kaimynams.

Salonikų mieste – graikiškosios Makedonijos centre – ne karto kilo protestai.

Makedonijos patariamąjį referendumą akylai stebi užsienis. Rusija nenori, kad dar viena Balkanų valstybė pasuktų transatlantiniu keliu, tuo metu Europos Sąjunga ir NATO remia Makedonijos teisę rinktis.

Apie Makedonijos vardo keitimą į Šiaurės Makedoniją ir ką tai reiškia 1991-aisiais nepriklausomybę paskelbusiai šaliai – pokalbis su Skopjė veikiančio tyrimų instituto „Analytica“ eksperte Magdalena Lembovska.

– Paaiškinkite šio balsavimo svarbą.

– Šis referendumas vienas svarbiausių įvykių Makedonijoje nuo nepriklausomybės paskelbimo. Piliečiai balsuos ne tik dėl vardo keitimo, bet ir dėl euroatlantinės ateities. Referendumo klausimas skamba taip: Ar jūs remiate narystę Europos Sąjungoje ir NATO, pritardami Makedonijos ir Graikijos susitarimui. Praeityje nesutarimai su Graikija brangiai kainavo: šalis buvo užblokuota nuo narystės NATO, negalėjo pradėti pokalbių dėl narystės Europos Sąjungoje. Šis referendumas gali viską pakeisti, pokalbiai su Briuseliu gali prasidėti jau kitą vasarą, o vėliau ir dėl narystės NATO. Žinoma, pats balsavimas  dar nėra pergalė nė vienai iš valstybių. Tai kompromisinis variantas, šalies pavadinimas keičiasi, tačiau tautybė išlieka makedonų, kalba – makedonų. O tai ir buvo svarbiausia makedonams.

– Bet graikams tai nekliūva?

– Referendumas dar ne viskas. Net jei susitarimui bus pritarta, dar reikės konstitucinių pataisų Makedonijos parlamente, kur jas  privalės palaikyti du trečdaliai deputatų. Tokios paramos šią akimirką nėra, tad bus matyti. Be to, vėliau susitarimui turės pritarti ir Graikijos parlamentas, o tai irgi greičiausiai nebus sklandus procesas.

– Manote pavyks?

– Priklausys nuo referendumo rezultatų. Per referendumo kampaniją valdantieji aktyviai ragino balsuoti už, opozicija – kuri nelabai turėjo aiškios nuomonės – žmones kvietė priimti sprendimą vadovaujantis savo nuožiūra. Pavieniai opozicijos politikai - ypač jei dauguma referendume balsuos už – jie bet kada šiuo klausimu gali pereiti į valdančiųjų pusę.

Reuters/Scanpix nuotr.

– Politikai, kurie priešinasi susitarimui su Graikija, kaip juos apibūdintumėte? Kokie jų argumentai?

Opozicija vieningos aiškios nuomonės neturi. Vieni sako, kad kai kurie klausimai nebuvo diskutuoti, kiti priešinasi šalies pavadinimo keitimui, yra ir tokių, kurie nepritaria susitarimui, tačiau pripažįsta, jog  susitarimo sužlugdymas kainuotų per brangiai.

– Yra spekuliacijų, jog už opozicijos slypi Rusija. Tikite tuo?

Įrodymų dėl Rusijos kišimosi nėra. Nebūtų galima sakyti, kad visa opozicinė partija su ja susijusi. Bet žinoma, Rusija yra suinteresuota, kad susitarimas žlugtų. Ji gali pasinaudoti tam tikrais jėgos svertais, siekdama padaryti įtaką pavieniams politikams ar kokioms neformalioms grupėms.

– Ar įmanoma apibūdinti rinkėją, kuris linkęs referendume balsuoti prieš?

– Nėra taip lengva. Apklausos rodo, kad visuomenė labai susiskaldžiusi, Maždaug pusė susitarimą palaiko ir dauguma jų ketina ateiti balsuoti. Kitoje pusėje pasidaliję: vieni ateis ir balsuos PRIEŠ, kiti tiesiog boikotuos. Dar  yra tie kurie niekada nebalsuoja. Manau, kad balsuosiantys prieš nėra susitapatinę su jokia politine partija.  Ši tema susijusi su tapatybe, jautrus klausimas. Sunku būtų apibendrintai kalbėti apie tuos, kurie nepritaria šalies pavadinimo keitimui.

Reuters/Scanpix nuotr.

– O ką makedonai mano apie NATO? Ar yra tokių, kurie nepritaria referendumui vien todėl, kad nenori būti Aljanso dalimi?

– Yra dalis tokių, tačiau apklausos rodo, kad dauguma žmonių pritaria integracijai į NATO. Visada taip buvo. Manau, kad procentinė dalis tų, kurie nepritaria NATO, yra maža.

– Ar nuo tada, kai žlugo Jugoslavija, Makedonija stipriai pasikeitė?

– Taip, pokyčiai yra, nuo nepriklausomybės laikų žmonės ėmė galvoti, jog turėtume judėti link euroatlantinės perspektyvos. Ir visi politikai taip mano, bent jau sprendžiant iš jų retorikos. Visgi šalies laukia reformos ir nepaisant to, kad tarptautinė bendruomenė Makedoniją stipriai palaiko, šios paramos reikės ir ateityje.  O jei reformos įstrigs, gali būti daug nusivylimo, apatijos, tai gali turėti įtakos šalies stabilumui.

– Turite galvoje vidinius konfliktus?

– Labiau ne konfliktus, bet protestus, kurie gali kilti po referendumo. Tai priklausys nuo rezultatų ir galimų veikėjų, kiek jie turės galios sutelkti kitus. Protestų gali kilti ne tik po balsavimo, bet ir per tolesnes procedūras parlamente. Kaip minėjau, tai susiję ne tik su Makedonijos pavadinimo keitimu, bet ir su reformomis, kurių šaliai teks imtis pradedant diskusijas su Europos Sąjunga. Dabar žmonės europinę perspektyvą palaiko tikėdamiesi naudos, net jei, kaip kai kurie mano, tenka aukoti šalies pavadinimą. Tad jei susitarimas naudos neatneš, tai Makedonijos visuomenei turės neigiamų pasekmių.

AFP/Scanpix nuotr.

– Labai įdomus periodas šalyje, ne?

– Taip, tikrai. Susitarimas gali stipriai pagerinti Makedonijos ir Graikijos santykius. Šalys kaimynės, tačiau bendradarbiavimo lygis – toli gražu – nebuvo toks, kokio norėta. Susitarime yra minimas santykių gerinimas.  Čia kalbama apie politinius, diplomatinius, ekonominius ryšius, švietimo, mokslo, saugumo srityse. Planai ambicingi ir jei viskas pavyks, tai suteikia potencialo Makedonijai turėti naują draugą, atveria daug galimybių abiem visuomenėms.