Pasaulyje

2018.09.26 15:59

Pietų Kinijos jūroje – naujas incidentas: kinų ekspertas kalba apie tiksinčią bombą

DELFI.lt 2018.09.26 15:59

Kinijos vyriausybė neleido Honkonge prisišvartuoti JAV karinių pajėgų laivui. Incidentas įvyko augančios diplomatinės nesantaikos tarp dviejų šalių dėl Vašingtono įvestų karinių sankcijų fone, praneša CNN.

Į eskortinį lėktuvnešį panašaus jūros desanto laivo „USS Wasp“ su daugiau nei tūkstančio jūreivių įgula pagal numatytą grafiką kitą mėnesį laukė sustojimas Honkongo uoste, teigia du JAV pareigūnai.

Tai jau nebe pirmas kartas, kai Pekinas protestuodamas atšaukė JAV karinio laivo vizitą. Štai 2016-aisiais Kinija uždraudė lėktuvnešiui „USS John C. Stennis“ atvykti į Honkongą, kai laive Pietų Kinijos jūroje apsilankė tuometinis JAV gynybos sekretorius Ashas Carteris.

„Kinijos pusė peržiūri ir patvirtina tokias užklausas vadovaudamasi suvereniteto principu ir atsižvelgdama į ypatingą situaciją bei atskirai vertindama kiekvieną konkretų atvejį“, – antradienį sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Geng Shuang.

Tikėtina, kad toks žingsnis dar labiau pablogins ir taip prastus Vašingtono ir Pekino santykius, kurie nuolat blogėjo, pastarąją savaitę JAV paskelbus Kinijai karines sankcijas, mat Kinija iš Rusijos įsigijo karinės technikos.

JAV sankcijos taikomos Kinijos kariuomenės Įrangos plėtros departamentui ir jo vadovui už tai, kad departamentas įsigijo Rusijos naikintuvų ir raketų.

Kinijos atsakas į naująsias JAV sankcijas buvo greitas ir griežtas. Sprendimas atšaukti apsilankymą uoste sekė po kito Pekino žingsnio – atšaukti ir aukšto lygio susitikimą tarp svarbių JAV ir Kinijos karinių jūrų laivynų pareigūnų, kuris turėjo įvykti šią savaitę.

„Tiksinti bomba“

JAV šliūkštelėjo žibalo į ugnį ir antradienį žengė dar toliau – susitarė dėl 330 milijonų dolerių (maždaug 280 milijonų eurų) vertės karinės technikos, daugiausia salos karinėms oro pajėgoms skirtų atsarginių dalių, pardavimo Taivanui.

Nors tokio pirkinio buvo galima tikėtis, naujos ginkluotės įsigijimas įvyko ypač jautriu Kinijos ir Taivano tarpusavio santykiu laikotarpiu, tad tikėtina, jog šis sprendimas ir toliau gilins įtampą tarp Kinijos ir JAV.

Nuo Kinijos pilietinio karo pabaigos 1949-aisiais savarankišką valdžią turintis Taivanas Pekino yra laikomas atskilusia provincija. Kinijos vyriausybė nuolat kalba apie Taivano susivienijimą su žemynine Kinija.

Honkongas, AFP/Scanpix nuotr.

Kinijos ir Taivano santykiai jau ilgus metus yra blogiausioje padėtyje. Pekinas baiminasi, kad saloje požiūris į susivienijimą su žemynine Kinija tampa vis labiau priešiškas ir linkstama prie visiškos nepriklausomybės.

Kinijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Ren Guoqiang teigė, kad JAV ginkluotės pardavimas Taivanui „smarkiai pažeidė“ Pekino vykdomą „vieningos Kinijos“ politiką.

„Toks veiksmas įsiterpė į Kinijos vidaus reikalus ir padarė žalos Kinijos suverenitetui bei saugumo interesams ir rimtai pakenkė Kinijos ir JAV ryšiams, santykiams tarp abiejų šalių karinių struktūrų, o taip pat ir taikai bei stabilumui Taivano sąsiauryje“, – susitikime antradienį sakė ministerijos atstovas spaudai.

Donaldo Trumpo prezidentavimo laikotarpiu JAV ir Taivano ryšiai sustiprėjo: Vašingtonas pritarė tolesniems ginkluotės pardavimams ir Taipėjuje atidarė naują neoficialią ambasadą.

Pekine įsikūręs valstybinis bulvarinis dienraštis „Global Times“ pacitavo Kinijos karybos ekspertą Song Zhongping, sakiusį, kad ginkluotės pardavimas buvo „tiksinti bomba“ Kinijos ir JAV santykiams ir „sprogdiklį savo rankose laiko JAV“.

„Jei JAV tęs savo provokacijas ar netgi tiesiogiai palaikys Taivano nepriklausomybę, gali susidaryti karinio konflikto tarp abiejų šalių tikimybė“, – tvirtino ekspertas.

Dūris į nugarą

Įsivyravus karinei įtampai, nebematyti ir prekybos karo tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos pabaigos. D. Trumpo administracija grasina taikyti papildomus 267 milijardų dolerių (maždaug 227 milijardų eurų) muitus Kinijos prekėms.

Kinijos prekybos derybininko pavaduotojas Wang Shouwen antradienį sakė, kad vėl pradėti derybas su JAV tikimybė maža ir pridūrė, jog sunku derėtis „su kažkuo, kas įbeda peilį tau į nugarą“.

Pekinas antradienį išleido vyriausybės politikos pranešimą dėl dvišalių prekybos santykių. Kinija save pavaizdavo kaip JAV protekcionizmo ir patyčių auką.

Tai į vyko po to, kai pirmadienį D. Trumpo administracija įvedė 10 procentų muitą 200 milijardų dolerių (beveik 170 milijardų eurų) vertės kiniškoms prekėms. Šis žingsnis paskatino Pekiną tėkštelėti muitus 60 milijardų dolerių (beveik 51 milijardų eurų) vertės JAV produktams.

Antradienį vyriausiasis Kinijos prekybos derybininkas Fu Ziying sakė, kad prekybos karas nebuvo palankus „žmonijos taikos ir vystymosi krypčiai“.

Fu Ziying, AFP/Scanpix nuotr.

„Kažkas turi sumokėti prekybos karo kainą. Kas? Tai bus paprasti žmonės“, – teigė derybininkas.

Tačiau antradienį savo kalboje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje JAV prezidentas D. Trumpas leido suprasti, kad neturi jokių minčių apie tai, jog galėtų atsitraukti ir atšaukti griežtus prekybos sprendimus Kinijos atžvilgiu.

„Nepaprastai gerbiu ir žaviuosi savo draugu, prezidentu Xi, tačiau leidau aiškiai suprasti, kad toks mūsų prekybos neatitikimas yra tiesiog nepriimtinas. Kinijos rinkos iškraipymai ir toks elgesys negali būti toleruojamas“, – sakė D. Trumpas.