Europos Parlamento (EP) rinkimai tampa vis labiau europietiški – nors žinių apie ES darbą visuomenėse mažai, tačiau pamažu daugėja suvokimo, kad įvykiai vienoje valstybėje veikia visą Bendriją. Apklausos rodo, kad visa Europa rinkimuose pasislinks į dešinę, tačiau pirmą kartą reikšmingą mandatų dalį pelnys populistinės ir kraštutinės partijos. Ar tai reiškia dar didesnes problemas priimant ES sprendimus?
LRT.lt pradeda straipsnių ciklą, kuriuo sieks supažindinti skaitytojus su aktualiausiomis artėjančių Europos Parlamento (EP) rinkimų temomis ir sprendimais, lemsiančiais visos Europos ateitį.
Dešinės iškilimas
Apklausos rodo, kad apie pusę visų EP mandatų turėtų gauti politikai, nepriklausantys trims centristinėms grupėms: Europos liaudies partijos (EPP), Socialistų ir demokratų (S&D) bei Atnaujinkime Europą (RE) „superdidžiajai koalicijai“. Šioms partijoms gali pavykti užsitikrinti tik 54 proc. visų vietų EP – tai 6 proc. mažiau nei dabar.
ECFR duomenimis, antieuropinius sentimentus palaikantys populistai turėtų laimėti rinkimus Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje ir Slovakijoje, užims antrą arba trečią vietą Bulgarijoje, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Ispanijoje ir Švedijoje. Jie sugebėjo sustiprinti savo pozicijas pasinaudodami visuomenių susiskaldymu, kurstydami kultūrinius karus, naudodami socialinius tinklus.
„Tai visiškai nauja, mandatų, kurį jie gali užsitikrinti, skaičius gali būti didžiausias nuo EP rinkimų pradžios. Jei apklausos nemeluoja, tai bus didelis šokas visoje Europoje. Jis turėtų kelti nerimą politikams, tačiau daug kas nuvertina toje grupėje egzistuojančius skirtumus, todėl šokas gali būti didesnis nei pasekmės“, – mano Vassilis Ntousas.
Todėl analitikai pabrėžia, kad visa Europos politika pasislinks į dešinę. Manoma, kad pirmą kartą svarbiausia politine grupe taps EPP, prie kurios formuojamos koalicijos gali prisišlieti ir kraštutinės dešinės veikėjai. Koalicijos politiniais klausimais EP dažniausiai nėra formalizuojamos, vietoje to politinės grupės renkasi, kaip balsuoti kiekvienu klausimu.
„Klausimas, kiek EPP turės apetito bendradarbiauti su kraštutine dešine. Tai, iš esmės, lems Europos politinę kryptį“, – LRT.lt sakė Vokietijos Maršalo fondo (GMFUS) vyresnysis bendradarbis V. Ntousas.
Apskritai, dešiniųjų partijų dominavimas EP reiškia, kad ES tęs paramą Ukrainai, bet dėl euroskeptikų įtakos gali būti blokuojami EK siūlymai įvesti bendras fiskalines, ekonominio reguliavimo taisykles, šiose srityse palikti daugiau nacionalinės laisvės. EP taip pat gali pasisakyti už griežtesnes imigracijos kontrolės, prieglobsčio taisykles, blokuoti kitą Žaliojo kurso etapą.
„Istoriškai EP yra institucija, siūlanti ar palaikanti vieningus europinius sprendimus, bendrus standartus ar bendrą politiką. Jis aktyviai pasisakė už griežtesnius Žaliojo kurso standartus, bendrą migracijos politiką ir siekė daugiau solidarumo, bendradarbiavimo ir atsakomybės dalijimosi tarp šalių narių. Taigi tokių siūlymų gali sumažėti, tai galimai susilpnins bendrą ES poziciją ir veiksmus, ypač aplinkosaugos ir migracijos politikoje“, – svarstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) dėstytoja dr. Ieva Grumbinaitė.
Kraštutinė dešinė nėra vienalytė politinė grupė, todėl mažai tikėtina, kad po rinkimų ji nustatinės ES darbotvarkę. Populistinių politinių jėgų požiūriai į paramą Ukrainai, jos narystę Aljanse, migracijos svarbą, derybas su Rusija skiriasi, todėl mažai tikėtina, kad joms pavyks susiburti.
Tačiau tokių partijų sėkmė rinkimuose paveiks nacionalinę šalių politiką, kai kuriose valstybėse kraštutinės partijos, prognozuojama, laimės ir nacionalinius rinkimus. Todėl jų įtaka ES politikai augs, sostinės gali reikalauti svarbių ES postų šių partijų politikams.
Rinkimų europeizacija
Eurobarometro duomenimis, Europos Sąjungos gyventojai šiuos rinkimus laiko svarbesniais nei bet kada anksčiau. Lietuvos gyventojai norėtų, kad EP turėtų daugiau įtakos ES procesuose, net 91 proc. apklaustųjų sako, kad narystė ES šaliai yra naudinga – tai didžiausias rodiklis visoje Bendrijoje.
Šiaurės ir Rytų Europos valstybėse prioritetiniu klausimu laikomas saugumas, nors ES vaidmuo šioje srityje yra gana ribotas. Todėl dabar ES didina dėmesį gynybai ir bando konsoliduoti politiką, veikiausiai tai bus padaryta sukuriant naują už gynybą atsakingo eurokomisaro portfelį.
Tačiau daugelyje valstybių EP rinkimai laikomi referendumu dėl valdančiųjų politikos, partijos rinkėjus į savo pusę bando palenkti kalbėdamos apie jiems svarbius klausimus, kurie dažniausiai yra susiję su vidaus politika.
„Tai leidžia proeuropietiškoms partijoms mobilizuoti savo rinkėjus pabrėžiant ES vienybės svarbą didelės saugumo grėsmės mūsų kaimynystėje metu, nesvarbu, kokios yra tikrosios ES kompetencijos šioje srityje“, – LRT.lt sakė Europos užsienio reikalų tarybos (ECFR) vyresnysis bendradarbis Pawelas Zerka.
Rinkėjai EP rinkimuose dažnai baudžia valdančiąsias politines jėgas, todėl geriau pasirodo naujos, populistinės partijos. „EP rinkimai visoje Europoje dažnai laikomi pasiruošimu nacionaliniams rinkimams“, – LRT.lt sakė I. Grumbinaitė.
Dauguma rinkėjų pirmiausia galvoja apie savo šalies grėsmes, interesus ir iššūkius, o ne bendrai apmąsto visos Europos interesus. Anot P. Zerkos, tame nėra prieštaravimo – kiekvienos šalies gyventojai turi teisę tikėtis, kad tai, kaip jie mato savo šalies interesus, turėtų būti visų europiečių interesai.
„Augant EP kompetencijoms (...) ir garsėjant vieningam ES balsui tarptautiniame kontekste (...) galima tikėtis, kad Europos Parlamento rinkimais piliečiai ims domėtis aktyviau, tai atsispindės rinkėjų aktyvume. Jis, beje, pirmą kartą EP rinkimų istorijoje nežymiai paaugo 2019-aisiais“, – sakė I. Grumbinaitė.
Todėl, augant EP rinkimų svarbai, priešiškos užsienio valstybės bando kištis į politinius procesus.
„Vidaus politika yra svarbi, bet nereikėtų manyti, kad ji veikia vakuume. Neseniai visoje Europoje nuskambėję incidentai apie kišimąsi į politinius procesus iš užsienio rodo sistemines tokių šalių kaip Rusija pastangas taikytis į mūsų demokratijas, ypač svarbiausiu metu, pavyzdžiui, artėjant EP rinkimams“, – pabrėžė V. Ntousas.
Skaidrumo stygius
Nors pastaruoju metu verda diskusijos dėl ES plėtros ir gilesnės integracijos, kuriai priešinasi ne viena populistinė jėga, visuomenėse stiprėja ir proeuropietiški sentimentai, suvokimas, kad įvykiai ir politiniai procesai vienoje šalyje veikia visą Bendriją. Tai EP rinkimų europeizacija.
„Tradiciškai Europos Parlamento rinkimų kova vyksta nacionalinės politikos rėmuose. Tai, kas vyksta valstybių viduje, lemia tiek rinkimų rezultatus, tiek ir tolesnę nacionalinę politiką, – sakė V. Ntousas. – Tačiau auga ir paneuropinės dimensijos svarba. (...) Valstybės narės ilgiau yra kartu, visuomenėse didėja suvokimas, kad EP rinkimai iš tiesų yra svarbūs, kad tai nėra tik nacionalinių rinkimų pakartojimas. Europos piliečiai jaučia ES vienybės ir Bendrijos laukiančių iššūkių svarbą.“
Tačiau žinių apie tai, kaip veikia ES institucijos, pareigūnai, valdžios padalijimas, trūksta visose Bendrijos šalyse.
„Akivaizdu, kad suvokimo apie tai, ką ES daro, trūksta. Proeuropietiškumas paremtas daugiau jausmu, kad būti ES yra gerai, nes pažiūrėkite, kas nutiko po „Brexito“, kas vyksta prie mūsų sienų. (...) Judame kryptimi, kur piliečiai ima jausti, kad Europa jų gyvenimui svarbi, net jei jie tiksliai nežino, ką veikia jų atstovai“, – sakė V. Ntousas.
Nusivylimą ir nežinojimą dėl ES institucijų darbo specifikos kursto ir už uždarų durų skirstomos pareigūnų pozicijos. Rytų Europos šalys skundžiasi nelygybe, nes net ir minint narystės ES 20-metį vos keli regiono pareigūnai užėmė aukščiausias pareigas, didelė geografinė nelygybė fiksuojama visose Bendrijos institucijose.
Dabar vienu realiausių kandidatų užimti veikiausiai būsimą gynybos eurokomisaro poziciją laikomas Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, o vieną iš keturių svarbiausių ES postų – užsienio reikalų įgaliotinio – Estijos premjerė Kaja Kallas. Latvijos eurokomisaras Valdis Dombrovskis ir šioje kadencijoje užima komisijos vicepirmininko postą, jam taip pat prognozuojamas svarbus portfelis, tačiau viskas priklausys nuo rinkimų rezultatų ir kompromisų sostinėse.
Tačiau iniciatyvoms skaidrinti ES postų skyrimą priešinasi būtent valstybių sostinės.
„Pozicijų skirstymas yra neskaidrus, ekstremaliai politizuotas ir, daugeliu atvejų, viskas priklauso nuo to, kaip gerai tu moki žaidimą. (...) Viena pagrindinių priežasčių, kodėl nėra didesnio skaidrumo renkant kandidatus į aukščiausias ES pozicijas, yra valstybių narių priešinimasis schemai, kuri turi tai pataisyti, viską suklijuoti europiniu lygiu“, – sakė V. Ntousas.
