Pasaulyje

2018.09.24 15:41

Popiežius Rygoje: Latvija, dainų kraštas, savo sielvartą pavertė dainomis bei šokiais

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2018.09.24 15:41

Latvijoje besilankantis Popiežius Pranciškus pirmadienį Rygoje paragino rūpintis darbo vietų ir gerovės kūrimu, ypač jaunimui, kad niekas nesijaustų priverstas emigruoti. Tačiau pradėdamas vienos dienos vizitą, Šventasis Tėvas taip pat sakė, kad labiau už ekonomiką derėtų rūpintis gyvenimo ir gyvybės puoselėjimu. Šalyje, kur netrukus per rinkimus daugiausia balsų turėtų gauti rusakalbius vienijanti „Santarvės“ partija, Pranciškus taip pat kvietė rodyti solidarumą ir vienybę.

Kita Baltijos šalis po trumpo skrydžio, kitoks oras ir kitoks religijų peizažas. Dar skrisdamas iš Romos popiežius paragino neišleisti iš akių, kad Baltijos šalys turi panašios istorijos, tačiau esama ir skirtumų, ir vizitas Rygoje – pilnas tokių ženklų, žodžių apie dialogą, santarvę ir harmoniją.

Prezidentas Raimondas Vėjuonis pasitiko Šventąjį Tėvą, kuris išskrisdamas iš Vilniaus tradicinėje telegramoje prezidentei Daliai Grybauskaitei patikino, kad melsis už santarvę ir taiką Lietuvoje. Katalikai Latvijoje sudaro vos penktadalį gyventojų, ir sveikindamas šalį popiežius minėjo ne tik sunkias socialines, politines ir ekonomines, bet ir dvasines kovas – tai, anot jo, yra praeities pasidalijimų ir konfliktų vaisius.

Rygos pilyje, menančioje XVII-ojo amžiaus kovas su švedų kariuomene, vyko oficiali pasitikimo ceremonija ir pokalbis su šalies vadovu. Popiežius gyrė Latviją, kaip vieną iš regiono kultūros, politikos ir – laivybos centrų. Neaišku, apie ką kalba pasisuko už uždarų durų, bet religinės temos turėjo būti jautrios. Ilgametis įvairių vyriausybių ministras prezidentas R. Vėjuonis dar neseniai skelbėsi esantis pagonių tikėjimo iš Žaliųjų ir valstiečių sąjungos.

AFP/Scanpix nuotr.

Sveikinimo kalboje Latvijos politikos elitui nuskambėjo priminimas apie dainuojančios revoliucijos pamokas.

„Latvija, dainų kraštas, savo sielvartą ir skausmą pavertė dainomis bei šokiais ir siekė tapti dialogo ir sąveikos vieta – bendrabūvio, kuris yra taikus ir žiūri į ateitį“, – kalbėjo popiežius Pranciškus.

Popiežius pabrėžė solidarumą – esą taip naujam gyvenimui galima prikelti regioną, patyrusį konfliktus, įtampą ir ištisų grupių izoliaciją. Ir grįžo prie ekonominio solidarumo, viso savo pontifikato temos – ragino rūpintis ne beveide ekonomika, bet konkrečių šeimų, senelių, vaikų ir jaunimo gyvenimu.

„Latvijos motiniškumą rodo ir jos gebėjimas kurti galimybes įsidarbinti, kad niekas nesijaustų priverstas išrauti savo šaknis, jei nori kurti ateitį“, – sakė Šventasis Tėvas.

Laisvės paminklas, nenuverstas ir per sovietų okupaciją — popiežius sako, kad Latvija net per gerai žino laisvės kainą, ją šaliai teko vėl ir vėl atsikovoti. Nepriklausomybės šimtmetis, pasak jo, primena, kaip svarbu saugoti laisvę - tai dovana, bet ir užduotis rūpintis gyvenimu ir jo kūrimu.

Kreipdamasis į Latviją Pranciškus mini ir temą, bendrą visoms pokomunistinėms šalims, įsitikinusioms, kad kančių dešimtmečiai ir šimtmečiai daro jas geresnes už kitus: gebėjimą žvelgti giliau jis giria kaip visuotinio žmogiško orumo ženklą ir atsvarą užsidarymo ir atsiskyrimo srovėms, nuolat keliančioms pavojų.

Daugiau apie tai – Vykinto Pugačiausko reportaže.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt