817-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu agentūrai „Reuters“ sako, kad Vakarų partneriai „per ilgai svarstė svarbiausius sprendimus dėl karinės pagalbos Ukrainai“.
„Kiekvienas sprendimas, prie kurio prieiname mes, o vėliau visi kartu, vėluoja maždaug vienerius metus“, – sakė V. Zelenskis.
Po šešis mėnesius trukusių politinių kovų ir atidėliojimų JAV balandžio mėn. priėmė ilgai lauktą 61 mlrd. dolerių pagalbos paketą, kurio didžioji dalis skirta karinei pagalbai. Kitą dieną Pentagonas paskelbė, kad yra pasirengęs Kijevui išsiųsti 1 mlrd. dolerių vertės ginklų iš JAV atsargų, rašo „The Kyiv Independent“.
Per šešių mėnesių pagalbos teikimo pertrauką Ukraina vasario mėn. neteko pagrindinio fronto miesto Avdijivkos, nes labai trūko amunicijos.
Informacija trumpai
- JK žvalgyba teigia, kad dėl karo Ukrainoje Rusijai trūksta darbo jėgos.
- Dėl dronų Lvive aktyvuoti priešlėktuvinės gynybos daliniai.
- ISW: Rusija tęsia puolamąsias operacijas Vovčanske.
- Generolas Hodgesas teigia, kad Rusijos ir Ukrainos mūšis dėl Charkivo nebus lemiamas šiame kare.
- Rusija skelbia užėmusi svarbų kaimą Ukrainos rytuose.
- Kryme rusai galimai prarado paskutinį sparnuotųjų raketų nešėją.
Mūšis dėl Charkivo srities netaps lemiamu Rusijos pradėtame kare prieš Ukrainą, įsitikinęs JAV atsargos generolas Benas Hodgesas, kurį cituoja „Unian“.
„Mūšis dėl Charkivo srities netaps lemiamu, nes jei jis toks būtų, tai reikštų, kad karas baigtųsi. Nematau tokios karo pabaigos. Taip pat nemanau, kad Rusija yra pajėgi pasiekti Ukrainos nokautą“, – sakė jis.
Pasak generolo, nors Ukraina ir negavo visos reikiamos paramos iš savo partnerių, Ukrainos kariuomenė sugebėjo sulėtinti rusų veržimąsi Charkivo kryptimi. O tai parodo Rusijos nesugebėjimą pasiekti ką nors reikšmingo.
ISW pateikia naujausią Ukrainos žemėlapį, kuriame užfiksuotos Ukrainos ir Rusijos pajėgų kontroliuojamos teritorijos:
Ukrainos kariškiai pastarąją parą nukovė dar 1 400 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų gegužės 20 d. Rusijos kariuomenė Ukrainoje jau neteko apie 493 690 karių. Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 7 590 tankų (+14), 14 665 šarvuotųjų kovos mašinų (+35), 12 737 artilerijos sistemų (+50), 1 076 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+2), 807 oro gynybos priemonių (+4), 354 lėktuvų (+0), 326 sraigtasparnių (+0), 10 236 dronų (+81), 2 205 sparnuotųjų raketų (+1), 27 laivų (+1), 1 povandeninio laivo (+0), 17 311 automobilių (+60), 2 079 specialiosios technikos vienetų (+2).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Apie sekmadienio įvykius skaitykite čia.
Atnaujinta 04.10
Rusija šiąnakt bepiločiais vėl smogė Charkivui. Pranešama apie keturis sužeistus žmones. Pasak srities gubernatoriaus, užsiliepsnojo keletas namų ir garažų, girdimi sprogimai. Teigiama, kad dronas pataikė į vieną mėgstamų Charkivo gyventojų poilsio vietų. Oro pavojus paskelbtas 8-iuose Ukrainos regionuose.
Atnaujinta 00.50
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Lietuva yra pasirengusi nedelsiant siųsti savo instruktorius į Ukrainą, jei bus sukurta atitinkama koalicija. Interviu prancūzų žiniasklaidai Landsbergis pabrėžia, kad kalbama apie žmones, kurie jau buvo Ukrainoje prieš Rusijos plataus masto invaziją. Pasak ministro, lietuviai galėtų prisijungti prie, pavyzdžiui, Prancūzijos vadovaujamos koalicijos, kuri mokys karius Ukrainoje.
Kai kurios NATO šalys svarsto galimybę siųsti į Ukrainą karinius instruktorius ar samdinius, kurie mokytų Ukrainos kariuomenę ir padėtų remontuoti įrangą.
