Pasaulyje

2018.09.24 08:36

Danai priversti gintis nuo Kremliaus dezinformacijos: platinami mitai apie gyvūnų viešnamius

LRT.lt2018.09.24 08:36

Danija – Hanso Christiano Anderseno pasakų šalis. Klestinti ir pažangi socialinės gerovės valstybė su laimingais plačių pažiūrų gyventojais, kuriuos vienija hygge – skandinaviško jaukumo ir vidinės ramybės idėja. Kremliaus propaganda tapo kitokį paveikslą, rašo „EUvsDisinfo“, ES išorės veiksmų tarnybos strateginės komunikacijos padalinio analitikai.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra RIA pernai „pranešė“, kad už šio dailaus daniško gerovės fasado slypi gyvūnų viešnamiai, kuriuose naminiai gyvūnai „laikomi specialiuose įtaisuose, o kartais jiems net laužomos galūnės“. Negana to, danų visuomenėje neva vyrauja prastos higienos normos, o prekybos centruose trūksta produktų. Galiausiai, danų politikus, pasak Kremliaus ruporų, akina neracionali antirusiška isterija.

Melai Rusijos auditorijai – apie gyvūnų kankinimą Danijoje

Jei Danijos kaimynės Suomija ir Norvegija Kremliaus žiniasklaidos akyse „varžosi“, kurioje daugiau šeiminio smurto prieš vaikus, tai Danijai lipdoma žiauraus elgesio su gyvūnais etiketė. Rusijos žiniasklaida pasakoja, ne tik apie Kopenhagoje neva legalizuotus gyvūnų viešnamius, bet ir kad danai tiesiog atiduoda nepageidaujamus gyvūnus į zoologijos sodus, kur jie sušeriami plėšrūnams. Buvo ir nemažai reportažų apie viename Danijos zoologijos sode nužudytą žirafą.

Nežmogiško elgesio su gyvūnais naratyvas neatsiejamas nuo platesnės Kremliaus dezinformacijos kampanijos prieš Vakarus, kuriuo bandoma įteigti, kad liberalių vertybių sklaida Vakarų demokratijose sukėlė moralinį nuosmukį.

Ši dezinformacija pirmiausia nukreipta į Rusijos vidaus auditoriją. Ja siekiama išprovokuoti Rusijos piliečių skeptiškumą, o gal net baimę ir neapykantą Vakarams.

David Taffet/Unsplash nuotr.

Pasakojimai apie žiaurų elgesį su gyvūnais – ne vienintelė Rusijos priešiškos propagandos apie Daniją tema. Dezinformacija nukreipta prieš Europos Sąjungą ir NATO, kurioms priklauso ši šalis, taip pat gali paveikti viešąją nuomonę pačioje Danijoje, tiek ir šios šalies įvaizdį svetur. Panašiai pasitelkus suklastotas žinias apie pasaulinę migracijos problemą ir jos poveikį Europai galima įvaryti pleištą danų viešose diskusijose, pabrėžiama „EUvsDisinfo“ analizėje.

Danams – šmeižtas apie kitas šalis

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad bandant suprasti Kremliaus dezinformacijos kampanijos strategiją ir taktiką svarbu suvokti, kad skirtingoms auditorijoms paveikti naudojamos skirtingos, būtent joms pritaikytos žinutės. Dauguma danų žino, kad pasakojimai apie neva valdžios sankcionuotus gyvūnų viešnamius yra visiškas pramanas, bet su pačia Danija nesusijusi suklastota informacija šalyje gali plisti žymiai lengviau.

Pavyzdžiui, kaip rašoma internetiniame žurnale „Zetland“, Danijoje sėkminga skleidžiama dezinformacija apie Siriją. Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonių RT ir „Sputnik“ istorijos įsiskverbia net ir į tas danų žiniasklaidos priemones, kurios nerodo jokio prielankumo Maskvai.

AFP/Scanpix nuotr.

Žinoma, Kremliui palankūs naratyvai Danijoje plinta ne tik dėl to, kad juos nesąmoningai platina vietos žiniasklaida. Šalies žiniasklaida, pvz. „Berlingske“, „Mandag Morgen“ ir „Zetland“, jau rašė apie Danijoje veikiančius prorusiškus aktyvistus, turinčius ryšių ir su Rusijos remiamais separatistais Rytų Ukrainoje, ir su Kremliaus propagandos vietininkais Suomijoje.

Danų žiniasklaida ir akademija mokosi kovoti su dezinformacija

Danų žiniasklaida aktyviai informuoja skaitytojus apie Kremliui palankią dezinformaciją, ypač kai padėtis šalyje nušviečiama begėdiškai melagingai. Didieji Danijos žiniasklaidos leidiniai, kaip antai „Politiken“ ir „Altinget“ kaip vieną ryškiausių ir absurdiškiausių dezinformacijos pavyzdžių aprašė ir melagingą istoriją apie gyvūnų viešnamius. Reaguodama į dezinformacijos problemą žiniasklaidos grupė „Altinget / Mandag Morgen“ įsteigė faktų tikrinimo platformą „TjekDet“.

Po to, kai valdžios kontroliuojamos Rusijos televizijos NTV reportaže Danija buvo išjuokta dėl antirusiškos isterijos, danų „Radio24Syv“ pakalbino su NTV bendravusius politikus ir šalies gyventojai. Paaiškėjo, kad rusų televizija iškreipė jų pasisakymus.

Naujame danų televizijos dokumentiniame filme, kurį neseniai parodė nacionalinis transliuotojas DR, atskleista, kaip Sankt Peterburge įsteigtas vadinamasis „trolių fabrikas“ kuria dezinformaciją, ir kaip Rusijos, Ukrainos bei Suomijos žurnalistai kovoja su šia propaganda.

Daugiau dėmesio dezinformacijai ir jos keliamoms grėsmėms ėmė skirti ir Danijos akademinė bendruomenė. Danijos tarptautinių studijų institutas (DIIS) paskelbė ataskaitą „Rusijos hibridinis karas: dezinformacijos tyrimas“ ir sukūrė interaktyvią internetinę priemonę bei įgyvendino socialinės žiniasklaidos kampaniją apie dezinformaciją ir trolinimą, skirtą aukštųjų mokyklų studentams.

Grupė Kopenhagos universiteto mokslininkų gilinasi į šias problemas vykdydami „Skaitmeninės dezinformacijos“ projektą, kuris apima „informacinių karų, viešųjų diskusijų kokybės ir reakcijų į skaitmeninę dezinformaciją XXI a.“ tarpdisciplininius tyrimus.

„EUvsDisinfo“ analitikai pastebi, kad šiomis danų žiniasklaidos, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės pastangomis siekiama skleisti informaciją apie problemą, kurios, visiškai užkardyti neįmanoma. Tačiau sėkmingai sustiprinus atsparumą galima sumažinti arba net neutralizuoti būsimų dezinformacinių išpuolių poveikį, todėl svarbu, kad nuošalyje nelieka ir Danijos valdžios institucijos bei žvalgyba. 

11 žingsnių planas

Naujausioje Žvalgybos pavojų vertinimo ataskaitoje Danijos gynybos žvalgybos tarnyba „Rusijos įtakos kampanijas“ vadina „augančia grėsme, nukreipta ir prieš Daniją, kuri nepastebimai gali tapti Rusijos įtakos kampanijų taikiniu“, ir tvirtina, kad lengviausias ir pažeidžiamiausias taikinys – rinkimai.

2017 m. rugsėjį Danijos užsienio reikalų ministras Andersas Samuelsenas pabrėžė, kad dezinformacija – ne tik atskirų valstybių, bet ir Europos bei visų Vakarų iššūkis: „Mūsų Vakarų demokratiniai procesai ir žiniasklaida tapo pažeidesni suklastotoms naujienoms, dezinformacijos kampanijoms ir kitiems nešvariems metodams. Matėme, kaip Rusija bandė daryti įtaką rinkimams JAV ir Prancūzijoje. Kai užsienio valstybė strategiškai naudoja suklastotas naujienas, melą ir dezinformaciją, siekdama savo tikslų ir kenkdama mūsų Vakarų interesams bei demokratiniams procesams, vyriausybė negali tiesiog pasyviai stebėti.“

A. Samuelsenas, Reuters/Scanpix nuotr.

Gynybos ministras Clausas Hjorthas Frederiksenas irgi yra užsiminęs apie dezinformacijos bei kitokių įtakos kampanijų pavojų. 2018 m. kovą bendraudamas su žurnalistais jis pasakė: „Matome, kaip Rusija vis aktyviau skleidžia suklastotas naujienas. Nuoširdžiai kalbant, sunku patikėti tuo, kas vyksta. Kitais metais rinksime parlamentą. Turime bandyti išmokti sukontroliuoti šią problemą, kol ne per vėlu.“

2018 m. rugsėjį Danijos vyriausybė pristatė 11 naujų iniciatyvų planą, kuriuo siekiama „apsaugoti Danijos demokratiją ir rinkimus“. Planas apima atidesnę žiniasklaidos stebėseną, žvalgybą ir pasirengimą nepaprastosioms situacijoms; politinių partijų ir politikų konsultavimą ir informavimą; dialogą ir bendradarbiavimą su tradicine bei socialine žiniasklaida, taip pat naują įstatymų leidybos iniciatyvą, kuri leistų „atnaujinti baudžiamąjį kodeksą siekiant apsaugoti Daniją nuo užsienio žvalgybos tarnybų vykdomų įtakos kampanijų“.

Skelbdami naujas iniciatyvas, Danijos vyriausybės nariai pabrėžė šios problemos rimtumą ir aiškiai įvardijo, kad grėsmės šaltinis yra Rusija. „Danai turi visiškai pasikliauti mūsų demokratine santvarka. Panašioje padėtyje yra daugelis mūsų sąjungininkų. Man atrodo, svarbu pasimokyti iš jų patirties ir užtikrinti, kad šiai grėsmei priešintumėmės vieningai ir stipriai“, – sakė A. Samuelsenas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt