Pasaulyje

2018.09.17 21:28

Ukrainos ortodoksų bažnyčia siekia atsiskirti nuo Maskvos

Rusija gali netekti vieno iš svarbiausių poveikio instrumentų Ukrainoje – politinės įtakos milijonams stačiatikių. Ukrainos prezidentas su dviem Konstantinopolio patriarchato atstovais pirmadienį aptarė Ukrainos ortodoksų bažnyčios siekį gauti savivaldą ir nutraukti ryšius su hierarchais Maskvoje.

Konstantinopolio patriarchas laikomas svarbiausiu tarp savavaldžių ortodoksų bažnyčių. Pasipiktinusi jo palankumu Kijevui, Rusijos ortodoksų bažnyčia paskelbė apie santykių nutraukimą.

Konstantinopolio ekumeninio patriarcho Baltramiejaus atstovai atvyko aptarti Ukrainos ortodoksų vienybės ir pasirengė kalbėti ir su Kijevu, ir su Maskva. Bet prezidentas Petro Porošenka susitikimą paskyrė aptarti, kaip Kijevo patriarchatui galutinai užtikrinti nepriklausomybę nuo Maskvos.

„Bažnyčia atskirta nuo valstybės. Ir jau tikrai – nuo užsienio valstybės. Dabar juntama užsienio valstybės daroma įtaka mus tik dar labiau įtikina, kad elgiamės teisingai“, – sako P. Porošenka.

Ukraina didžiuojasi, kad ji – tikrasis ortodoksų lopšys. Rusios krikšto 1030-ųjų metinių minėjimas liepą turėjo priminti, kad tuo metu Maskvos dar apskritai nebuvo. Šventę dar stiprino žinia, kad Konstantinopolio patriarchas, laikomas pirmuoju tarp lygių ortodoksų bažnyčių hierarchų, balandį pradėjo procedūras suteikti Ukrainos ortodoksų bažnyčiai visišką savarankiškumą.

P. Porošenka tada kalbėjo, kad žingsnis įtvirtins Ukrainos nepriklausomybę.

Rusijos ortodoksų bažnyčia perspėjo, kad jei Konstantinopolio patriarchas tęs skaldomąją veiklą, santykius rusai gali nutraukti galutinai, ir tai nebeleistų jam vadintis visų 300 milijonų pasaulio ortodoksų dvasiniu vadovu.

Dairydamiesi į Ukrainą, Baltarusijos hierarchai jau prabilo, kad ir šioje šalyje ortodoksų tikėjimas prasidėjo nuo Kijevo, o ne Maskvos, ir kad savivaldos norą jie pareiškė jau seniai. Tik, kitaip negu Kijeve, jo kol kas nepalaiko politinė vadovybė.

Plačiau apie tai – Vykinto Pugačiausko reportaže.