Ketvirtadienį Pietų Afrikos Respublikoje paskelbtas paminklo Nelsonui Mandelai – kovos su apartheidu legendai ir pirmajam juodaodžiam šalies prezidentui – projektas.
Ketvirtadienį Pietų Afrikos Respublikoje paskelbtas paminklo Nelsonui Mandelai – kovos su apartheidu legendai ir pirmajam juodaodžiam šalies prezidentui – projektas.
Jo iniciatorė – Roterdame (Nyderlandai) įsikūrusi visuomeninė organizacija „Mandelos fondas ant dviračio“. Planuojama, kad 60 metrų aukščio žalios spalvos monumentas, vaizduojantis N. Mandelos galvą, bus pastatytas Keiptaune ant stataus Stalo kalno šlaito.
Drąsios idėjos autoriai tikisi, kad didžiuliame paminkle įsikurs restoranas, konferencijų centras ir parodų salė. Būsimo memorialo eskizai jau paskelbti specializuotame interneto tinklalapyje.
Pati žinia taip apstulbino PAR gyventojus, jog jei ją būtų išspausdinęs ne solidus laikraštis „Cape Argus“, tai jie būtų pagalvoję, kad šiandien – ne rugpjūčio 1-oji, o balandžio 1-oji, tai yra pokštų diena. Žinoma, jie dievina N. Mandelą, laiko jį „visų vaivorykštės spalvų nacijos“ tėvu ir demokratijos garantu, o paminklas „turi propaguoti jo paveldą ir siųsti ateities kartoms žinią apie žmogų, kuris paskyrė gyvenimą kovai už teisingumą“.
Bet dauguma taip pat abejoja, ar net dėl tokio didžio žmogaus verta keisti Stalo kalno išvaizdą. Šis kalnas turi UNESCO pasaulinio paveldo statusą ir yra pripažintas vienu iš septynių naujų gamtos stebuklų.
