805-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Rusija formuoja pajėgų grupę į šiaurę nuo Charkivo miesto, trečiadienį per nacionalinę televiziją pareiškė gubernatorius Olehas Syniehubovas, skelbia „The Kyiv Independent“.
Pastaruoju metu Maskva suintensyvino atakas prieš Charkivą, kuriame 2021 m. gyveno 1,4 mln. gyventojų, naudodama raketas, skraidančias bombas ir bepiločius lėktuvus, naikindama energetikos infrastruktūrą ir žudydama civilius gyventojus.
Rusijos pajėgoms per pirmąsias plataus masto invazijos savaites nepavyko užimti Charkivo, nors miestas yra mažiau nei už 30 km nuo Rusijos sienos.
Rusijai „prireiktų metų“, kad užimtų Charkivą, sakė Ukrainos nacionalinės gvardijos vadas Oleksandras Pivnenko, iškilus naujo puolimo grėsmei.
Valdžia „atidžiai stebi“ šiaurinę kryptį, nes Rusijos kariai po karinių dalinių rotacijos atnaujino aktyvias puolamąsias operacijas į rytus nuo Charkivo, sakė gubernatorius.
„Tačiau jiems vis dar nesiseka. Taip, priešas iš tiesų formuoja tam tikrą kariuomenės grupuotę. Toliau analizuosime galimų atakų iš šiaurės atvejį", – pranešė O. Syniehubovas.
Imamasi visų būtinų priemonių, kad būtų atremti „galintys kilti iššūkiai“, sakė jis.
Informacija trumpai
- Vakarams atėjo laikas atlaisvinti antrankius, kuriuos jie uždėjo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir leisti laisvai naudoti ginklus ir įrangą, kuri buvo perduota ukrainiečiams, tvirtina į atsargą išėjęs JAV brigados generolas Markas T. Kimmitas.
- Rusijai surengus naują ataką prieš Ukrainą, Lenkija pakėlė savo aviaciją.
- Šimonytė: Lietuva yra pasirengusi siųsti karių į Ukrainą treniravimui.
- Rusijos nacionalistai gyrė Putino penktosios kadencijos pradžią.
- Rusija teigia užėmusi dar du kaimus Ukrainoje.
- Liepą vyksiančio NATO viršūnių susitikimo Vašingtone komunikate bus įrašyta frazė „jokių karių ant žemės“ Ukrainos teritorijoje, praneša Italijos dienraštis „Corriere della Sera“.
- Rusija tobulina savo sparnuotąją raketą Ch-101, į ją pradėjo montuoti antrąjį kovinį užtaisą, nurodo JK gynybos ministerija.
Tuo tarpu, liepą vyksiančio NATO viršūnių susitikimo Vašingtone komunikate bus įrašyta frazė „jokių karių ant žemės“ Ukrainos teritorijoje, praneša Italijos dienraštis „Corriere della Sera“.
Idėją siųsti karių, kurie nedalyvautų kovinėse misijose, į Ukrainą neseniai iškėlė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Daug NATO valstybių tokį siūlymą atmetė, tačiau Lietuvos vadovai tvirtina, kad tai įmanoma.
Jo žiniomis, susitikime taip pat bus patvirtinta, kad karinės pagalbos Ukrainai tiekimą koordinuos nebe Pentagonas, o NATO vadavietė Briuselyje. Iki šiol 50 valstybių vienijančiai Kontaktinei Ukrainos paramos grupei, pramintai Ramšteino formatu, vadovavo JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas. 99 proc. karinės pagalbos Ukrainai pristato 32 NATO narės, o pagalbos administravimo perkėlimas, manoma, pasiųs aiškesnį Vakarų vienybės signalą tiek visuomenėms, tiek Vladimirui Putinui.
Dabar L. Austinas kalbasi su visais sąjungininkais, kurie turi „Patriot“ raketų sistemų, kurios itin reikalingos Ukrainai. Kyjivas tvirtina, kad visą šalį galėtų apsaugoti 25 tokios sistemos, 7 pakaktų svarbiausių miestų apsaugai. Tačiau dabar perduoti raketų sistemas žada tik Vokietija ir Ispanija, nors tam pritartų ir Nyderlandai. Graikija ir Lenkija savo raketų sistemų perdavimui nepritaria, Italija siūlo siųsti saviškes „Samp-T“ sistemas, o JK perdavė kitokios ginkluotės.
ISW pateikia naujausią Ukrainos žemėlapį, kuriame užfiksuotos Ukrainos ir Rusijos pajėgų kontroliuojamos teritorijos:
NEW: Russian President Vladimir Putin began his fifth term as Russian President on May 7 and stressed Russia's need for unchallenged autocratic rule while indirectly calling for victory in Ukraine. (1/3) pic.twitter.com/xEOXMIN8GF
— Institute for the Study of War (@TheStudyofWar) May 7, 2024
Ukrainos kariškiai pastarąją parą nukovė ar sužeidė dar 970 rusų karių. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų gegužės 8 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 477 430 kareivių.
Be to, per šį laikotarpį rusai neteko 7 418 tankų (+13), 14 246 šarvuotųjų kovos mašinų (+19), 12 317 artilerijos sistemų (+30), 1 057 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 792 oro gynybos priemonių (+0), 349 lėktuvų (+0), 325 sraigtasparnių (+0), 9 728 dronų (+11), 2 151 sparnuotosios raketos (+2), 26 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 16 549 automobilių (+40), 2 019 specialiosios technikos vienetų (+2).
Apie antradienio įvykius skaitykite čia.
Atnaujinta 00.05
NATO karinio komiteto pirmininkas: Ukrainai dar ne per vėlu, Rusijos pažanga ribota
NATO vyriausiasis karinis pareigūnas pareiškė, kad Rusijos pažanga Ukrainoje „vis dar gana ribota“, o Kyjivui „dar ne per vėlu“ laimėti, rašo „Kyiv Independent“.
NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas leitenantas Robas Baueris sakė, kad dabar svarbiausia, jog Aljanso narės ir toliau siųstų pagalbą.
„Ir kuo ilgiau karas tęsiasi, tuo sunkiau tai padaryti“, – sakė jis.
„Daugelis šalių jau dvejus metus tiekia ginklus ir šaudmenis iš savo atsargų, tačiau ir jos nėra begalinės“, – pridūrė R. Baueris.
R. Baueris sakė, kad Vakarų pagalbos vėlavimas turi rimtų, bet ne negrįžtamų pasekmių mūšio lauke.
Rusijos pajėgos vasario mėn. užėmė Avdijivką ir dabar sutelkė dėmesį į Časiv Jarą Donecko srityje – aukštai iškilusį miestą, kuris potencialiai atveria kelią tolesniam žygiui į sritį.
„Ukrainai dar ne per vėlu. Rusai padarė pažangą, bet ji vis dar gana ribota ir vis dar nėra strateginė“, – sakė jis.
R. Baueris taip pat pabrėžė, kad NATO šalys turi didinti savo gynybos produkciją.
„Tikriausiai prireiks mažiausiai metų, kad Vakaruose iš tikrųjų būtų padidinta gamyba. Turėsime įveikti šį laikotarpį, kad Ukraina galėtų pasirengti kitam kontrpuolimui. Tačiau tai nebus lengva. Okupuotoje Ukrainos dalyje yra 450 000 rusų“.
