Pasaulyje

2018.09.10 15:59

Švedija pasirinko: tos pačios partijos, bet trapesnės koalicijos

Preliminariais duomenimis, Švedijos parlamento rinkimus laimėjo ligšiolinio premjero Stefano Lofveno Socialdemokratai. Kraštutinės dešinės Švedijos demokratai, kuriems pranašauta antra vieta, visgi lieka treti, nusileidę buvusiems opozicijos lyderiams Moderatams. Jau aišku, kad Švediją ir vėl valdys koalicinė arba mažumos vyriausybė, tačiau šįkart centro kairiesiems ir dešiniesiems surinkus apylygiai balsų, ją suformuoti bus nelengva.

Preliminariais duomenimis, suskaičiavus 99 proc. balsų (6002 iš 6004 rinkimų apylinkių), Švedijos parlamento rinkimuose pergalę švenčia ir pastarąją kadenciją valdžioje buvę socialdemokratai, gavę 28,4 proc. paramą. Partija turėtų gauti 101 vietą šalies parlamente Riksdage. Kaip ir prognozuota, gyventojų pasitikėjimas šia partija per ketverius valdymo metus kiek smuko, tačiau mažiau nei prognozuota – tik 2,8 proc.

Antrojoje vietoje, kaip ir 2014 m., finišuoja moderatai, preliminariais duomenimis surinkę 19,8 balsų. Jie gali tikėtis 70 vietų parlamente, o per ketverius metus prarado kiek daugiau nei socialdemokratai – 3,5 proc. rinkėjų paramos.

Didžiausias šių rinkimų nežinomasis, nacionalistinė Švedijos demokratų partija, sparčiai auginanti raumenis nuo 2010 m., panašu, liks trečiojoje vietoje su 17,6 proc. balsų ir 62 vietomis parlamente. Jų populiarumas, lyginant su 2014 m. rinkimais, išaugo labiausiai – 4,7 proc., tačiau mažiau nei pranašavo priešrinkiminės apklausos, Švedijos demokratams žadėjusios 20 proc. ar net daugiau rinkėjų balsų ir antrą vietą. Paskutinėmis dienomis iki rinkimų jų populiarumas, apklausų duomenimis, buvo pradėjęs kristi. Politologai spėjo, kad finišo tiesiojoje potencialius rinkėjus iš Švedijos demokratų daugiausia persiviliojo Krikščionys demokratai.

Nors ir su dideliu atotrūkiu, preliminariais duomenimis, 4 proc. ribą peržengė ir į parlamentą pateko dar penkios politinės jėgos: Centro partija (8,6 proc. balsų – 31 mandatas), Kairiųjų partija (7,9 proc. balsų – 28 mandatai), jau minėti Krikščionys demokratai (6,4 proc. balsų – 23 mandatai), Liberalai (5,5 proc. balsų – 19 vietų) ir Žalieji (4,3 proc. – 15 vietų).

Rinkėjų aktyvumas vakar buvo 84,4 proc. – 1,1 proc. aukštesnis nei 2014 m. Galutinius rinkimų rezultatus planuojama paskelbti trečiadienį.

Proporcinė rinkimų sistema Švedijoje lemia, kad šalyje vyrauja blokų politika. Nė vienai iš partijų nesurinkus absoliučios daugumos, jos jungiasi į cenro kairės ir centro dešinės blokus. Centro kairėje natūralūs dominuojančių socialdemokratų koalicijos partneriai yra Žalieji, o neformaliai bloką palaiko Kairiųjų partija. Šiemet visos trys partijos kartu sudėjus turėtų 144 iš 349 mandatų Riksdage.

Centro dešinės koalicijoje tradiciniai sąjungininkai yra keturios politinės jėgos: didžiausia – Moderatų partija, Centro partija, Krikščionys demokratai ir Liberalai. Visi kartu jie, preliminariais duomenimis, turės vos viena vieta mažiau nei trys kariosios partijos – 143 mandatus. Todėl apžvalgininkai prognozuoja, kad derybos dėl valdančiosios koalicijos formavimo nebus lengvos.

Dabartinis Švedijos premjeras Socialdemokratų lyderis Stefanas Lofvenas šalies vyriausybei turėtų vadovauti dar bent dvi savaites, kol į darbą susirinks naujasis parlamentas. Panašu, kad jis tikisi formuoti ir naują valdančiąją koaliciją. Kiek po vidurnakčio vietos laiku, kalbėdamas susirinkusiems partijos rėmėjams, S. Lofvenas sakė, kad stipriai vyriausybei suformuoti reikės atsakingo politinių partijų bendradarbiavimo.

„Turime moralinę pareigą. Turime suvienyti visas gerąsias jėgas. Mes negedėsime, bet organizuosimės“ – kalbėjo dabartinis premjeras apie ateinančių savaičių darbą formuojant vyriausybę. „Partija, turinti nacistines šaknis niekuomet negali pasiūlyti nieko atsakingo – tik neapykantą“, – pridūrė jis, komentuodamas išaugusį pasitikėjimą Švedijos demokratais.

Kalbėdamas apie smuktelėjusį rinkėjų pasitikėjimą jo partija, vienas iš Socialdemokratų lyderių – Andersas Ygemanas interviu CNN sakė: „Mes sumokėjome kainą už tai, kad buvome valdžioje, nukentėjome nuo 2015 m. pabėgėlių krizės. Štai kodėl Švedijos demokratai išaugo tiek, kiek matome.“

Opozicijos lyderės Moderatų partijos vadovas Ulfas Kristerssonas nebuvo linkęs taip lengvai atiduoti pergalės socialdemokratams ir ragino vyriausybę atsistatydinti. Anot jo, keturių partijų opozicinis aljansas „yra akivaizdžiai didžiausias“. „Įveikėme pirmąjį naujos vyriausybės kūrimo etapą“, – teigė U. Kristerssonas.

Švedijos Dalarnos universiteto docentas, norvegų politologas Kjetilas Duvoldas šiandien vertindamas preliminarius rinkimų rezultatus atkreipia dėmesį, kad Moderatai skelbia pergalę patogiai nutylėdami, jog Socialdemokratai ir Žalieji turi neformalų, bet gan įprastą sąjungininką – Kairiųjų partiją.

Pasak politologo, Kairieji seniai neslepia, kad norėtų formaliai būti centro kairės koalicijos dalimi. Iki šiol su tuo nesutikdavo bloko lyderiai ir neaišku, ar tokia pozicija pasikeis po šių rinkimų. „Socialdemokratai bijo, kad į bloką priėmę Kairiuosius, neteks likusio centro paramos“, – LRT.lt sako K. Duvoldas. Pasak eksperto, kad išliktų valdžioje, Socialdemokratams būtina užsitikrinti kitų centro partijų paramą, o šios vargiai galėtų paremti koaliciją, kurioje būtų Kairieji.

Taigi, politologo nuomone, pokyčių yra ir suformuoti vyriausybę nebus lengva, tačiau rinkimų rezultatai ne tokie radikalūs, kaip dauguma prognozavo. „Psichologiškai svarbu, kad Švedijos demokratai netapo antra didžiausia partija“, – apibendrino K. Duvoldas.

Švedijos demokratų lyderis Jimmie`s Akessonas rinkimų naktį švenčiančiame štabe pareiškė, kad jo partija „dabar galės daryti įtaką Švedijos politikai“. Švedijos demokratus Twitter socialiniame tinkle pasveikino Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen. „Europos Sąjungos laukia dar viena bloga naktis. Europoje prasideda demokratinė revoliucija!“ – savo paskyroje Twitter rašė Kremliaus palaikoma prancūzų politikė.

Interviu P1 radijui J. Akkessonas paskelbė, kad Švedijos demokratai šįryt susitiks aptarti galimų scenarijų pasibaigus rinkimams. Jis teigė, kad greičiausiai paremtų vyriausybę, jei ją sudarytų tik Moderatų ir Krikščionių demokratų partijos.

Stokholme rinkimus stebėję Vakarų žurnalistai beveik vieningai sutaria, kad nei centro kairės, nei centro dešinės partijoms nesurinkus absoliučios daugumos balsų, Švedijos laukia „politinio netikrumo laikotarpis“. Britų The Guardian korespondentas Jonas Henley vakar vakare rašė: „Naujosios vyriausybės formavimas gali užtrukti savaites. Kad galėtų priiminėti įstatymus, jai reikės arba plačios koalicijos, kuri suvienytų ir centro dešinės, ir centro kairės partijas, arba vienokio ar kitokio sutarimo su Švedijos demokratais, kurių dėl ekstremistinių šaknų ilgą laiką vengė visos kitos partijos, suteikiant populistams balsą šalies politikoje.“