Pasaulyje

2018.09.10 07:18

Švedijos demokratų partija taps trečia didžiausia partija parlamente

BNS, ELTA 2018.09.10 07:18

Pergalę sekmadienį vykusiuose Švedijos parlamento rinkimuose šventė Socialdemokratų partija, praneša thelocal.se.

Pagal nacionalinio transliuotojo SVT skelbiamus rinkimų rezultatus, suskaičiavus balsavimo biuletenius 5963-ose iš 6004-ių balsavimo apylinkių, paaiškėjo, kad Raudonųjų ir žaliųjų bloką palaikė 40,6 procentai rinkėjų. Už šį bloką sudarančius socialdemokratus balsavo 28,4 proc., už Kairės partiją – 7,9 proc., o už žaliuosius – 4,3 proc. rinkėjų.

Tuo metu dešiniųjų partijų Aljansas surinko 40.3 proc. balsų. Už Nuosaikiųjų partiją balsavo 19,8 proc., už Centro partiją – 8,6 proc., už krikščionis demokratus – 6,4 proc., o už liberalus – 5,5 proc. rinkėjų.

1,4 proc. rinkėjų palaikė kitas partijas, kurios neperžengė 4 proc. balsų barjero ir į parlamentą nepateks.

Reuters/Scanpix nuotr.

 Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis frontas“ lyderė Marine Le Pen sekmadienį pasveikino SD augimą.

„Dar vieną prasta naktis Europos Sąjungai. Demokratinė revoliucija Europoje juda į priekį!“, – tviteryje parašė politikė.

S. Lofvenas yra pavadinęs sekmadienį vykusius rinkimus „referendumu dėl gerovės valstybės ateities“, tačiau SD rinkimų kampaniją kreipė į migrantų ir jų integracijos klausimus, Švedijai nuo 2012 metų priėmus maždaug 400 tūkst. prieglobsčio prašytojų.

Iš neonacių judėjimo kildinama SD tvirtino, kad prieglobsčio prašytojai kelia grėsmę Švedijos kultūrai ir kuria nepageidaujamą naštą gerovės valstybės mechanizmams.

Statistikų duomenimis, beveik penktadalis iš 10 milijonų Švedijos gyventojų yra gimę užsienyje.

Premjeras S. Lofvenas anksčiau sekmadienį ragino švedus nebalsuoti už SD – ją politikas pavadino „rasistine partija“.

„Tai yra (...) apie padorumą, apie padorią demokratiją. Socialdemokratai ir socialdemokratų vadovaujama vyriausybė yra garantija, kad vyriausybėje įtakos neturės ekstremistinė Švedijos demokratų partija, rasistinė partija“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

Socialdemokratai nuo 2014 metų vadovauja mažumos vyriausybei, ji yra sudaryta bendradarbiaujant su žaliaisiais.

Jeigu preliminarūs rezultatai pasitvirtins, Švedijos socialdemokratams tai bus prasčiausi rinkimai per šimtmetį.

Reuters/Scanpix nuotr.

„Priešiška užsieniečiams“

Stokholmo gyventojas Mattias teigia, kad yra ypač susirūpinęs dėl kraštutinių dešiniųjų augimo.

„Rinkimai vyksta tarp potencialios demokratijos ir potencialaus fašizmo“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Už nedidelę Centro partiją Stokholme balsavusi 28-ių teisininkė Anna Berglund teigė, kad augantis palaikymas SD yra „bloga žinia“.

„Bijau, kad tampame priešiškesne užsieniečiams visuomene“, – tvirtino moteris.

Keturių partijų – nuosaikųjų, centro, liberalų ir krikščionių demokratų – koalicijos vadovas U. Kristerssonas naujienų agentūrai AFP balsavimo dieną tikino, kad jo aljansas yra vienintelė pokyčių Švedijoje opcija.

„Per kampaniją bandžiau įrodyti rinkėjams, kad jeigu jūs iš tikrųjų norite pokyčių, turite balsuoti (...) už mūsų keturias partijas. Mes esame dabartinės vyriausybės išstūmimo iš valdžios garantija“, – sakė politikas.

Žinodamas, kad nei S. Lofveno „raudonai žalias“ blokas, nei jo aljansas neturi galimybių iškovoti daugumos parlamente, U. Kristerssonas teigė, jog Švedijai reikia „stipraus blokų bendradarbiavimo, kad būtų izoliuotos jėgos (...), siekiančios atitraukti Švediją nuo tarptautinio bendradarbiavimo“.

Reuters/Scanpix nuotr.

„Atėjo metas kalbėtis su Švedijos demokratais“

Rinkimų rezultatai turėtų būti suskaičiuoti vėliau sekmadienį, bet būsimos vyriausybės sudėtis gali likti nežinoma dar ilgai.

Valdančiajai koalicijai susiburti gali prireikti ilgų derybų, tačiau neatmetamas ir mažumos vyriausybės variantas.

Opozicija siekia, kad S. Lofvenas nevadovautų švedų vyriausybei, o kai kurie Nuosaikiųjų partijos nariai deklaruoja dėl to netgi esantys pasirengę derėtis su SD.

Tai galėtų reikšti U. Kristerssono vadovaujamo aljanso pabaigą, nes liberalų ir centro partijos griežtai atmeta galimybę turėti reikalų su kraštutiniais dešiniaisiais.

Iki šiol nė viena iš minimų septynių partijų nenorėjo derėtis su SD, pirmą kartą į parlamentą patekusia 2006 metais, kai surinko 5,7 proc. balsų.

„Visuomenės problemos, apie kurias perspėjome, išaugo, todėl žmonės sutinka su mūsų požiūriu į realybę“, – nacionaliniam transliuotojui SVT sakė SD frakcijos parlamente lyderis Mattias Karlssonas.

„Kai ta pati partija vis auga ir auga, o kitos partijos nejuda iš vietos, tada reikėtų klausyti tos gyventojų dalies, kuri balsuoja už šią partiją. Atėjo metas imtis atsakomybės ir kalbėtis su Švedijos demokratais“, – pridūrė jis.

Rinkimų kampanijos metu AFP duotame interviu J. Akessonas sakė, kad po rinkimų paskelbs savo reikalavimus, pirmiausia susijusius su migracijos politika, kova su nusikalstamumu ir sveikatos apsauga.