Pasaulyje

2018.09.09 21:49

Airijos vicepremjeras: ryšys tarp airių ir lietuvių kaip niekad stiprus

Vienas sudėtingiausių Didžiosios Britanijos pasitraukimo klausimų derybose su Europos Sąjunga – Airijos siena. Airija siekia, kad britams pasitraukus, tarp Šiaurės Airijos ir Airijos neatsirastų siena su pasienio ir muitinės tarnybomis. Lietuvos paramą dėl tokios pozicijos šią savaitę Lietuvoje viešėdamas užsitikrinęs Airijos vicepremjeras, užsienio reikalų ir prekybos ministras Simonas Coveney davė interviu LRT TELEVIZIJOS laidai „Savaitė“.

– Airija ir taip, rodos, trečia pagal populiarumą tarp Lietuvos emigrantų – ar nebijote, kad Didžiajai Britanijai pasitraukus iš bendrijos lietuvių atvyks dar daugiau?

S. Coveney: Aš viliuosi, kad atvyks daugiau. Lietuviams Airijoje labai sekasi. Jie čia laukiami. Tikslų skaičių pasakyti sunku, tikriausiai tarp 60 ir 80 tūkst. – tiek šiuo metu lietuvių Airiją vadina namais. Daug žmonių čia sukūrė šeimas, tapo Airijos visuomenės dalimi. Santykiai su jais pasirodė labai pozityvūs. Tai padėjo ir Airijai labiau susipažinti su Lietuva, su jos istorija. Dar prieš 20 metų metai kas Airijoje ją žinojo? Ryšis tarp airių ir lietuvių kaip niekad stiprus, ir tam įtaką pirmiausiai daro lietuvių bendruomenė Airijoje.

– O ar Lietuvos parama jums derantis dėl britų pasitraukimo esate patenkintas?

S. Coveney: Labai. Jūsų užsienio reikalų ministras labai palaikantis. Šiandien tai vėl patikino. Airija tik prašo, kad jau padaryti įsipareigojimai iš Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos pusių būtų įgyvendinti dabar derinamoje pasitraukimo sutartyje. Sunkiausias uždavinys – kaip užtikrinti, kad tarp Airijos iš Šiaurės Airijos vėl neiškiltų siena.

Prieš du dešimtmečius pasiekėme taiką po trijų dešimtmečių smurto. Vienas iš tos taikos laimėjimų – siena virto nepastebima. Kai važiuoji iš Dublino į Belfastą, net nežinai, kada kerti sieną. O ji kertama 30 tūkst. kartų kiekvieną dieną. Studentai, verslininkai, gydytojai, prekybininkai, gyvulių augintojai. Taip ūkis sukasi visoje saloje iš dalies dėl Europos Sąjungos bendros rinkos, bet taip pat ir dėl formalios taikos sutarties. Todėl mums svarbiausia ne tiek užtikrinti prekybą, kiek apskritai išlaikyti normalų gyvenimą saloje.

Iki taikos jo tikrai nebuvo. Buvo žudymų, buvo terorizmo, policija turėjo labai sunkiai dirbti. Siena buvo iš spygliuotos tvoros, ten budėjo kariškiai, stovėjo sargybos bokštai, buvo tikrinami automobiliai. Prie tokios istorijos grįžti tikrai nenorime. Man atrodo, kad britai tai supranta. Jie įsipareigojo garantuoti, kad sienos infrastruktūra nebus klausimu jokiose ateities derybose. Jie taip sakė gruodį, tada tęsė kovą, kai pažadėjo, kad pasitraukimo sutartyje bus teisiškai įpareigojantis tekstas, numatantis Airijai stabdį – draudimo mechanizmą, kuris užtikrins – kad ir kaip baigtųsi ateities derybos, sienos Airijoje atstatymui bus užkirtas kelias, Šiaurės Airijai paliekant dalyvavimą bendroje rinkoje ir muitų sąjungoje. Dabar norime pamatyti tą teisinį tekstą.

– O jei britams nepavyks to sprendimo rasti, ar esate pasiruošęs siekti, kad britai pasitrauktų be jokio susitarimo?

S. Coveney: Nemanau, kad to siektų viena Airija, dabar tai bendra Europos Sąjungos pozicija. Vyriausias bendrijos derybininkas Michelis Barnier labai aiškiai pasakė, kad nebus jokios pasitraukimo sutarties, jei nebus teisiškai įsipareigota dėl užtikrinimo Airijai. Taip sakė ir Europos vadovų tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. Ir Europos komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris. Ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Tarp Europos Sąjungos lyderių labai stiprus solidarumas su Airija. Mes labai tai vertiname. Tai dar labiau sustiprino ir mūsų Europos Sąjungos vertinimą.

AFP/Scanpix nuotr.

– Britai priklauso NATO ir dėl to Rytų Europos šalys juos mėgsta. O jūs nepriklausote NATO. Ar šitas skirtumas turėjo kokios įtakos derybose?

S. Coveney: Nemanyčiau. Britams esame labai artimi, dalijamės su jais atsakomybe dėl taikos Airijos saloje, esame sutarties garantai. Mūsų politiniai ir asmeniniai ryšiai labai artimi, daug airių dirba Britanijoje, o britų – Airijoje. Mūsų santykis ypatingas ir britai stengiasi jį puoselėti. Tačiau suprantame, kad pasitraukdami iš Europos Sąjungos britai ją silpnina. Man atrodo, kad silpnina save pačius. Mano nuomone, čia pralaimi visi ir derybos tik dėl to, kaip žalą sumažinti. Norime britus turėti kuo arčiau. Man atrodo, to siekia ir Lietuva kartu su kitomis Rytų Europos šalimis. Joms britai labai svarbūs NATO kontekste. Mes NATO nepriklausome, bet su NATO bendradarbiaujame įvairiuose projektuose.

– Ar nemanote, kad šitaip tarsi „važinėjate be bilieto“. Juk NATO vienija demokratines valstybes ir labai prisidėjo įtvirtinant tokią tarptautinę tvarką, kurioje tokia maža valstybė kaip Airija galėjo suklestėti. Būtų pagrįsta ir jums prisijungti.

S. Coveney: Ne, man taip neatrodo. Airijai labai pagrįsta karinėje srityje su niekuo nesusisaistyti. Ir mes – ne vienintelė neutrali šalis Europos Sąjungoje. Pažiūrėkite į Austriją, Švediją, taip pat Suomiją, kurią irgi aplankiau. Airijos neutraliteto politika jau labai sena. Dėl Europos Sąjungos nesame neutralūs, esame įsipareigoję nariai. Nesame neutralūs ir kai reikia prisidėti prie taikos. Skaičiuojant vienam gyventojui, Airija taikos misijose pasiuntusi daugiausiai karių iš visos Europos Sąjungos.

– Kalbant apie referendumą dėl abortų jūsų šalyje, ar nuomonę pakeitėte pasirinkdamas leisti abortus, nes matėte kokie dideli kultūriniai pokyčiai įvyko Airijoje, ir palaikyti draudimą buvo nenaudinga tokiam partijos lyderstės siekiančiam žmogui kaip jūs?

S. Coveney: Ne, ne. Referendumas dėl abortų vyko jau po rinkimų į partijos lyderius. Kova tarp dabartinio premjero ir manęs buvo labai atvira ir konkurencinga. Jis laimėjo, todėl tapo premjeru, o aš – jo pavaduotoju. Bet esame draugai, gerbiame vienas kitą, santykiai geri ir profesionalūs. Galiu patikinti – niekada nesirenku pozicijų dėl tokių fundamentalių klausimų kaip abortai skaičiuodamas kaip balsuos rinkėjai. Nei partijos viduje, nei įprastuose rinkimuose.  Tai – labai asmeniškas iššūkis, ir jį kiekvienas turi spręsti pagal savo sąžinę. Aš ir nusprendžiau pagal savo sąžinę ir esu patenkintas dėl savo pozicijos.

– Paskutiniu klausimu norėčiau užklausti apie ateitį – ar pasitraukus britams iš Europos Sąjungos kokioje nors vizijoje matote vėl suvienytą Airiją?

S. Coveney: Man atrodo, kad vienu metu su derybomis dėl pasitraukimo vykstančios kalbos apie susivienijimą tikrai nepadėtų. O kai kurie žmonės Airijoje šitą klaidą daro. Tai žmonės, kurie agituoja už Airijos susivienijimą, tuo pat metu teikdami siūlymus britams derantis dėl pasitraukimo. Jie viską tik dar labiau komplikuoja. Dabar politiškai užtenka ir britų pasitraukimo iššūkio tarp Airijos ir Britanijos vyriausių ir taip skirtingų partijų Airijoje bei Šiaurės Airijoje. Į šitą iššūkį mano vyriausybė ir sutelkusi dėmesį.

– Ačiū už interviu.

S. Coveney: Ačiū jums.